Kovo pabaigoje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko paskutinis tėvų, auginančių paauglius, kurso susitikimas. Jame tėvai turėjo galimybę pakviestiems vaiko teisių apsaugos specialistams ir psichologui išsakyti savo rūpesčius bei sulaukti atsakymų į svarbius klausimus.

Asociatyvi Martyno Vainoriaus nuotr.

„Vaikai labai dažnai tampa tėvų skyrybų įkaitais. Viena pusė pradeda manipuliuoti vaiku, jį savintis, todėl skyrybų atveju labai reikia pačių tėvų sąmoningumo, bendradarbiavimo, gebėjimo skirtis taikiai. Tėvai turi suvokti, kad negalima stengtis vaiko nuteikti prieš vieną ar kitą pusę, nes tokie veiksmai daro didelę žalą. Deja, realybėje taip neretai nutinka“, – pranešime cituojama susitikime kalbėjusi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Bekėžienė.

Aiškindama kitą, kasdieninio vaikų teisių gynėjų darbo situaciją, patarėja Karolina Vilutienė pabrėžė labai opią alkoholio šeimose vartojimo problemą.

„Nuvykus į šeimą, dažnai abu tėvai būna girti. Siekiama padėti tėvams, o ne vaikams. Todėl tėvai kviečiami į atvejo vadybos posėdžius ir yra įpareigojami nuvykti pas psichologą, atlikti kitus veiksmus. Tikslas yra grąžinti šeimą į vaiką, kad jis neaugtų globos institucijoje“, – kalbėjo specialistė.

Susitikime dalyvavęs psichologas Mindaugas Radušis nemažai dėmesio skyrė paauglių poreikių supratimui, ribų nustatymui, patyčių, pasitikėjimo, konfidencialumo klausimams.

Psichologas džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus dėl kylančių problemų. Jis ragino atkreipti dėmesį, jei vaikas prasitaria patiriantis patyčias švietimo įstaigoje.

„Daugelis mokyklų dalyvauja programose prieš patyčias, tačiau patyčių vis tiek pasitaiko. Vaikai, patiriantys  patyčias, tikisi iš tėvų pagalbos bei palaikymo. Tėvams patariama eiti į mokyklą ir aiškintis, kelti tai į viešumą. Svarbu laiku atsižvelgti“, – sakė M. Radušis.

Psichologas taip pat kalbėjo apie pasitikėjimą, tiesos sakymą.

„Kiekvienas siekiame auginti savarankišką asmenybę, todėl reikia bendrauti su paaugliu, bet vengti moralizavimo. Griežti apribojimai paprastai baigiasi dideliu maištu arba perdėtu nuolankumu. Nei vienas, nei kitas variantas nėra geras”, – kalbėjo M. Radušis.