Kitą savaitę turinčiam vykti kadenciją baigiančios miesto Tarybos Kolegijos posėdžiui, o vėliau ir pačiai Tarybai meras Vytautas Grubliauskas teikia sprendimo projektą, pagal kurį nuo birželio, jau antros kadencijos metu, jis turėtų du papildomus politinio pasitikėjimo pavaldinius.

Per metus 76 828 eurų iš mokesčių mokėtojų sunešamo biudžeto pareikalausiantį sprendimą, anot mero, padiktavo realybė. Jis dėsto skaičius, kurie rodo, kad Klaipėda lyginant su kitais didmiesčiais šioje srityje esą yra labai nusiploninusi. Kartu naujai kadencijai perrinktas meras tvirtina, kad tokia iniciatyva nėra noras darbo vietomis aprūpinti ir būsimus koalicijos partnerius.

„Esame tiek nusiploninę, kad praktiškai dirbu su vienu tik patarėju, nes sektorius yra ir mero, ir Tarybos.”, – argumentuoja Vytautas Grubliauskas.

Nuo 2016 m. pradžios tiesioginiame mero pavaldyme esančiame savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate dirba 11 žmonių. Iš jų yra du politinio (asmeninio) pasitikėjimo.

„Kad būtų užtikrintas sklandesnis ir rezultatyvesnis Savivaldybės uždavinių įgyvendinimas, papildomai reikalingi du mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. <…> Darbuotojų skaičių siūlytina didinti, kadangi Savivaldybė iki 2030 metų yra numačiusi įvykdyti Klaipėdai labai svarbų Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, be to didelė reikšmė skiriama svarbiems miestui infrastruktūros projektams, bendrojo plano keitimo ir kt. <…> Atsižvelgiant į šio ambicingo projekto tikslą ir uždavinius, būtinas savalaikis ir kompleksinis KEPS2030 koordinavimas tarp Partnerių, politikų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, miesto bendruomenių ir kitų suinteresuotų šalių, kuris užtikrintų ne tik sklandų ir tvarų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir taptų viena iš esminių miesto konkurencingumo prielaidų ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo tikslu būtinas KEPS2030 koordinatorius ne tik įgyvendinimo lygmenyje, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje (tokias funkcijas vykdo Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyrius), bet politiniame lygmenyje. <…> Mero patarėjo pareigybė reikalinga siekiant efektyvinti teritorijų planavimo procesus, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, koordinuoti mero, mero pavaduotojų dalyvavimą posėdžiuose, pasitarimuose, susitikimuose teritorijų planavimo klausimais, teikti siūlymus miesto ir uosto tvarios plėtros klausimais. <…> Mero patarėjo pareigybė taip pat reikalinga siekiant efektyvinti veiklą savivaldybės ir valstybės turto valdymo, savivaldybės įmonių valdymo, miesto komunalinio ūkio, infrastruktūros priežiūros ir plėtros srityse, užtikrinti sklandesnį numatytų projektų įgyvendinimą, teikti informaciją ir siūlymus merui, mero pavaduotojams dėl projektų įgyvendinimo eigos, organizuoti pasitarimus ir susitikimus minėtais klausimais”, – rašoma aiškinamajame sprendimo projekto rašte.

Be minėtųjų 76 828,36 Eur per metus algoms ir mokesčiams dar iš biudžeto reikėtų skirti 6 707 Eur „darbo vietos išlaikymui” ir 2 896 Eur dviem darbo vietoms įrengti.

Paklaustas, kas konkrečiai yra tokios idėjos autorius, meras atsakė: „Realybė, kuri visiškai neadekvati situacijai, kuri yra šiuo metu mieste ir pagal kurią reikia gyventi”.

Jis vardijo, kad Vilniaus meras turi septynis, Kauno – šešis, Panevėžio – penkis, Šiaulių – trys politinio pasitikėjimo tarnautojus, kai uostamiesčio – du. „Sutartininkų” Vilniaus sekretoriate, anot mero, yra 13, Kauno – 5, Šiaulių – 4, Panevėžio – trys, Klaipėdos – keturi. Iš viso Vilniuje esą yra 38 etatai, Kaune – 28,5, Klaipėdoje – 11, Panevėžyje – 8, Šiauliuose – 7.

„Esame tiek nusiploninę, kad praktiškai dirbu su vienu tik patarėju, nes sektorius yra ir mero, ir Tarybos. Didėjant funkcijų gausai, pasitinkant naują kadenciją tai yra neišvengiamybė, nes atsiranda pozicijų, kurioms reikalingi labai rimti prievaizdai – ekonominio proveržio strategijai, europinių projektų priežiūrai, nes kaip liudija patirtis, vien administraciniai sprendimai priveda ne prie pačių geriausių rezultatų. Čia jau pamokos išmoktos. Beveik pusė Tarybos narių pradės naujai dirbti, tad ir čia koordinavimo reikės labai daug. Tad tai ir viena iš prielaidų užtikrinti sėkmingą Tarybos darbą”, – sakė V. Grubliauskas.

Jis tikino, kad didesnės komandos reikia ne dėl to, kad atsirastų darbo vietų ir koalicijos partneriams, kurie pagal mandatų svorį naujojoje kadencijoje bus kur kas įtakingesni nei esant dabartinei politinei situacijai.

„Apie tai net nebuvo kalbos. Aš žiūriu, kaip stiprinti merą, kaip instituciją, ir jo kontrolę, nuolatinę politinę priežiūrą ir koordinaciją. Tai nėra koks nors užganėdinimas vietomis ar pozicijomis”, – sakė meras.

Paklaustas, ar neįmanoma atlikti kokią nors rokiruotę perimant dalį etatų iš administracijos, kad nedidėtų bendras biurokratų skaičius, V. Grubliauskas tikino, kad sekretoriatas ir administracija yra skirtingi dalykai.

„Laukia savivaldybės administracijos reforma, bus diskusijų įvairių, galbūt kai kurie savivaldybės padaliniai pereis sekretoriato žinion kartu su etatais. Neturėtume painioti administracinio ir politinio darbo. Reformos tikslas turėtų būti ne sumažinti etatų skaičių, o įveiklinti, pastatyti administraciją ant naujų rėmų, kad ji pradėtų dirbti efektyviau. Jei pavyktų sutaupyti etatų, tai būtų dvigubas laimėjimas. Tačiau nereikia pamiršti, kad vyksta labai karšta diskusija dėl seniūnijų steigimo, čia irgi turės būti priimtas sprendimas”, – dėstė meras.