Uostamiestyje praūžė jau antrasis Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro organizuotas tarptautinis vaikų lėlių teatrų festivalis „Šalpusnis“, šiais metais dedikuotas Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro 10 metų jubiliejui. Jis vyko ir minint Tarptautinę lėlininkų dieną. Šie ypatingi sutapimai leido pasijausti svarbių įvykių dalyviais.

Festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad šiais metais renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Tai buvo puiki galimybė išplėsti festivalį, priimti daugiau dalyvių, surengti edukacines dirbtuves lėlių teatro mokytojams.

Šiais metais renginys subūrė vienuolika kolektyvų iš Lietuvos bei Latvijos – Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Šilutės, Žagarės, Liepojos ir Medumo. Susirinko daugiau nei pusantro šimto dalyvių nuo ketverių iki aštuoniolikos metų amžiaus.

Renginys buvo turtingas įvairių lėlių teatro rūšių pasirodymais – stebėjome vitražinių, stalo, šešėlinių, pirštininių lėlių, marionečių bei objektų teatro pasirodymus: Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro teatro būrelio spektaklį „Jūrų karalaitė“ pagal H.K. Anderseno pasaką „Undinėlė“, Palangos moksleivių klubo studijos „Žaidžiame teatrą“ spektaklį „Fėjų pasaulis“, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos lėlių dizaino ir teatro studijos spektaklį „Fantazijų slėnyje“, teatro studijos „Meno kampelis“ objektų teatro performansą-instaliaciją, Palangos Senosios gimnazijos lėlių teatro būrelio „Kuprinė“ spektaklį „Karalaitė ant spurgos“ pagal H. K. Anderseno pasaką „Karalaitė ant žirnio“, Liepojos Vaikų ir Jaunimo centro lėlių teatro studijos „Pifs“ spektaklį „The hat“, Klaipėdos „Sendvario“ progimnazijos lėlių teatro studijos „Šypsenėlė“ spektaklį „Muzikantas, Velnias ir Perkūnas“, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro lėlių teatro būrelio „Vaizduotė“ spektaklį „Žvėrelių svajonės“ pagal K. Navako ir M. Smirnovaitės „Žvėreliai mokosi“; Kretingos rajono Kurmaičių pradinės mokyklos lėlių ir dramos teatro būrelio spektaklį „Liūtas ir peliukas“, A.Raudonikio meno m-klos Žagarės filialo vaikų ir jaunimo lėlių teatro „Žagarės Vyšniukas“ spektaklį „Legenda apie Murį“ pagal C. Rainville ir R. Geminiani apsakymą „Rafis, baltasis erelis“, Medumi (Latvija) pagrindinės mokyklos lėlių teatro studijos pasirodymą „Circus“.

Sunku pasakyti, kurioje kultūroje – Azijos, Afrikos, Australijos, Europos ar Amerikos šalių – „gimė“ pirmoji lėlė, tačiau daugelis teatro tyrinėtojų ir istorikų neabejoja ir sutaria, kad lėlės pradžia yra ritualas. Apie tai per pertraukėles, kol scenoje vyko pasirodymų kaita, kalbėjome su vaikais. O ir jie patys atrodė lyg dalyvaujantys nepaprastame rituale: atidžiai dėliojantys būsimo spektaklio dekoracijas, tikrinantys, ar visos lėlių dalys „sveikos“, matuojantys atstumus scenoje, pašnibždomis besikartojantys tekstus…

Vaidinti „tikrame“ teatre, pažinti jo užkulisius yra ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir iššūkis. Ši patirtis tikrai paliks pėdsaką kiekvieno jaunojo lėlininko atmintyje.

Festivalio „Šalpusnis“ dalyviai ir žiūrovai turėjo galimybę pamatyti ir profesionalų darbą – Klaipėdos lėlių teatro spektaklį „Nepaprasta Edvardo Tiuleino istorija“. Po spektaklio vaikai bendravo su aktoriais, apžiūrėjo spektaklio lėles, susipažino su jų atsiradimo istorijomis, valdymo technikomis, režisūriniais sprendimais, repeticijų ypatumais.

O lėlių teatro mokytojai tuo metu dalyvavo edukaciniame lėlių teatro seminare „Kas po ranka“. Šiuo seminaru visų pirmą siekta įkvėpti Lietuvoje bei Latvijoje ne itin populiaraus žanro – lėlių teatro – mokytojus, kurie, pasak Klaipėdos lėlių teatro direktorės Aušros Juknevičienės, atlieka nepaprastai svarbų darbą lėlių teatrui.

Mokytojams buvo pristatyti aktualiausi pasaulio lėlių teatrai, kurie spektakliams kurti dažnai renkasi itin paprastas, kiekvienam prieinamas priemones: molį, vielą, poroloną, jūros išplautas medines nuolaužas, akmenukus, antrines žaliavas… Paprastas, bet turinčias begalinį vizualinį potencialą.

Festivalyje dalyvavusi teatrologė Jūratė Grigaitienė pasidžiaugė, kad Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras jau antrus metus imasi šios ypatingos iniciatyvos organizuoti festivalį, suburiantį jaunuosius lėlių teatro kūrėjus. Atkreipė dėmesį į renginio svarbą skatinant mokytojus ieškoti naujų tarpdisciplininių formų bendradarbiaujant, dalinantis gerąja patirtimi, o mokinius – ugdant ir motyvuojant rinktis lėlių teatro užsiėmimus, „Šalpusnio“ dalyvių užklausus, ar norėtų ir ateityje, užaugus sieti savo profesinį gyvenimą su lėlių teatru, visų nuostabai pakilo ne viena ir ne dvi rankos.

Nauja karta auga. Padėkime jai augti ir skleistis dalindamiesi gerąja patirtimi, ieškodami galimybių, megzdami ryšius, bendraudami, susitikdami.