Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-04-11 |
Akivaizdu, kad ne vis gyventojai žino, kaip teisingai tvarkyti vaistų atliekas, kurios priskiriamos pavojingų atliekų grupei. Todėl svarbu išsiaiškinti, kur jos keliauja toliau, kai atsiduria mūsų šiukšlių konteineriuose ar kanalizacijos vamzdyne.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo institutas (JTI) kartu su Švedijos, Vokietijos, Lenkijos mokslininkais vykdo projektą apie farmacinių atliekų patekimą į pietų Baltiją ir ruošia rekomendacijas dėl jų sumažinimo.
JTI vykdomo projekto dėka informacija pasiekė ir Klaipėdos socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms dienos centrą „Danė“. Ilonos Ablonskienės nuotr.
Vaistų gamybos apimtys ir vartojimas kasmet auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kiekvienais metais vis daugiau susidaro vaistų atliekų. Su jomis dažnai elgiamasi neatsakingai. Tad ypač svarbu informuoti žmones, kad senus vaistus pasibaigus jų vartojimo terminui galima grąžinti atgal į vaistines.
JTI vykdomo projekto dėka informacija pasiekė ir Klaipėdos socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms dienos centrą „Danė“. Susirinkęs pulkelis centro senjorų bei rūpestingų jų socialinių darbuotojų, kartu su JTI darbuotoja aiškinosi, diskutavo kaip teisingiau tvarkyti namuose esančius vaistus pasibaigus jų galiojimo terminui.
Visi mes esame farmacinių atliekų gamintojai, todėl specialistai įspėja, kad namuose netvarkingai laikomus senus vaistus gali aptikti vaikai ir apsinuodyti jais.
Vaistų atliekų pėdsakai vis dažniau aptinkami nutekamajame kanalizacijos vandenyje, nustatomi paviršiniame ar net požeminiame vandenyje. Paskutinė teršalų stotelė – Baltijos jūra. Jau nustatyta, kad pavojingos cheminės vaistų atliekos kaupiasi ir žuvyse. O su žuvimi jos gali patekti į mūsų organizmą.
Kiekvienais metais į vaistines atnešama vis daugiau senų vaistų Jų kiekiai siekia 4-6 tonas per metus. Visus senus vaistus vaistinės priima NEMOKAMAI.
Parašykite komentarą