Į paskutinį posėdį susirinkusi Klaipėdos miesto taryba pritarė mero Vytauto Grubliausko 2018 metų darbų ataskaitai.

Ją palaikė ir Liberalų sąjūdis, iš kurio pasitraukė meras su dalimi bendražygių, ir būsimieji naujos kadencijos jo komiteto partneriai konservatoriai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiausiai klausė liberalai

Pristatydamas ataskaitą V. Grubliauskas išskyrė „Memelio miesto” projektą, naują skrydžių kryptį į Dortmundą, Europos sporto miesto metus.

„Ataskaitą, darbus, vizijas jau įvertino rinkėjai per neseniai pasibaigusius rinkimus”, – akcentavo meras.

Prasidėjus politikų klausimų laikui opozicijos atstovė Nina Puteikienė klausė, ką meras konkrečiai parvežė Klaipėdai iš gausių komandiruočių, tarp kurių krypčių buvo ir tolimos šalys.

„Nė viena iš tų komandiruočių nebuvo skirta papramogauti ar pailsėti. Kiekviena iš jų turėjo konkrečią misiją. Į Bogotą kvietė pasaulinė savivaldos asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija sprendė, kam važiuoti ir apmokėjo. Vertinu tokias komandiruotes kaip galimybę pristatyti miestą. Tai ambasadorystė, lobizmas, pažintys, kurio reikia tokiems projektams kaip Europos sporto miestas, Europos kultūros sostinė, „Tallships”. Visos komandiruotės derinamos, didžioj dalis dengiama kviečiančiųjų pusių. Visada buvau ten, kur reikėjo labiausiai – ar Briuselyje, ar Vilniuje”, – dėstė meras.

Liberalui Sauliui Liekiui pasiteiravus, kas konkrečiai buvo padaryta dėl „Memelio miesto”, V. Grubliauskas teigė, kad svarbiausia buvo įtikinti investuotoją, kad „teritorija nėra beviltiška, svarbi miestui” ir jis bus partneris visose derinimo procedūrose pagal kompetenciją. Anot mero, potencialių investuotojų buvo iki Afrikos ir arabų šalių ir su visais esą teko bendrauti.

Kitas liberalas Audrius Vaišvila teiravosi, kaip meras vertina savo pavaduotojų darbą, ypač Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas dėl Artūro Šulco.

„Įvykiai neseno laikmečio, o ataskaitoje kalbama apie 2018 metus. Pavaduotojai dirbo didžiulį darbą. Džiaugiuosi turėjęs tokį tvirtą petį, nors ne visada jis visiems patikdavo. O kalbant apie kolegą Artūrą, tai niekas iš Tarybos narių neparodė iniciatyvos rinkti parašus. Be to, gyvename teisinėje valstybėje ir teisminiai procesai dėl tokių išvadų dar tik prasidės”, – teigė V. Grubliauskas.

Liberalas Vygantas Vareikis priminė merui, kad dėl mokytojų streiko uostamiesčio mokytojai, skirtingai nei Kaune ir Alytuje, negavo ir „po 500-600 eurų”, kai visi mokyklų direktoriai ir pavaduotojai esą gavo priedus.

„Nepamiršau, ką kalbėjau su mokytojais. Tačiau išsiskyrė mokytojų, vadovų ir administracijos požiūris. Negaliu kištis į specifinius dalykus, nebūdamas specialistu. Buvo nuostata, kad mokinio krepšelis gali būti naudojamas tik už atliktus darbus, tačiau skirtingi teisininkai skirtingai traktavo. Nesiėmiau būti arbitru, kuris iš jų teisus”, – teigė V. Grubliauskas.

N. Puteikienė papildomai teiravosi, ar meras naudojasi Tarybos nariui skirtomis kanceliarinėmis lėšomis.

Meras tikino, kad dėl darbo savaitgaliais jam reikėtų dviejų vairuotojų, tačiau verčiasi su vienu.

„Asmeninių IT įrenginių remontui tokių lėšų aš nenaudoju, bet tokių pavyzdžių Taryboje yra buvę”, – teigė jis.

Įžvelgė politinę impotenciją

Atėjus pasisakymų metui N. Puteikienė pastebėjo, kad posėdis yra gana tylus, nes „opozicija spėjo perbėgti į būsimą poziciją”.

„Vienas pagrindinių planų buvo Atgimimo aikštė ir Bastionų tiltas. Dėl aikštės nieko nepadarėte, tokia pati kaip ir prieš 30 metų. Nesusitvarkote su savo pagrindiniu uždaviniu – žmonės Klaipėdoje nebenori balsuoti, atėjo bene mažiausiai Lietuvoje. Nesueina galai su galais, strateginį planą patvirtinote, kad įvykdyta, Budino nusprendėte, kad neįvykdyta. Mero tvirtinsime, kad įvykdyta? Reikia kažkaip objektyviai įvertinti. Negebėjimas susitvarkyti ir politinėje erdvėje. Ir savivaldybės administracijos direktoriaus nušalinimas rodo tam tikrą politinę impotenciją, jau prieš metus būtumėte susitvarkęs, jei būtumėte norėjęs”, – dėstė N. Puteikienė, akcentavusi, kad meras neatsakė į jos siūlymus dėl galimybės naikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtina miesto bendrojo plano koncepcija.

„Nina pasakė daug teisybės. Liberalų sąjūdis pritars, nes išvardinta visų keturių metų ataskaitai. Aišku, yra kartėlis, kurį įneša paskutinis posėdis, gal vėl kada tapsime bendražygiais. Išeiname pakelta galva, daug darbų atlikta. Raginu pritarti. Meras leido dirbti visiems, nedarė jokių veto, žiūrėjo į argumentus”, – sakė A. Vaišvila.

Jo bendrapartietė Lina Skrupskelienė akcentavo, kad bendrojo plano keitimo koncepcijai nebuvo pritarta dėl linijų, kuriomis buvo pažymėtas Vyriausybės planuojamas išorinis uostas Melnragėje, bet meras džiaugiasi mėlynojo proveržio strategija, kurioje numatomas tas pat uostas.

„Bandoma vertinti per buhalterinės apskaitos prizmę. Mero darbų neįmanoma suskaičiuoti, jo darbas nepasiduoda primityviai apskaitai. Nebuvo panegirikos kalboje, tik faktų konstatavimas. O liberalų pritarimai, manau, kad turi dvigubą dugną”, – teigė V. Grubliausko rinkimų komiteto narys Arvydas Cesiulis.

Opozicijai formaliai vis dar atstovaujantis, būsimos valdančiosios daugumos – konservatorių – lyderis Arūnas Barbšys tikino, kad buvo „eilė klausimų, kuriems kaip konstruktyvi opozicija pritarė”, o kas formuojasi naujojoje Taryboje esą vysta jau dabar ir kartu išreiškė pritarimą mero ataskaitai.

„Mero kadencija nebuvo lengva, nes buvo ir vidinė opozicija partijoje. Administracija turi neužmiršti, kas yra jos darbdavys. Čia uodegos, valdančios šunį, klausimas. Jei administracija nėra lojali, gerų rezultatų nebus ir kitoje kadencijoje”, – sakė Valdemaras Anužis.

Už mero ataskaitą pasisakė 23 Tarybos nariai, prieš buvo tik Jurijus Šeršniovas, susilaikė N. Puteikienė.