Viktoras Paukštelis – menininkas, savo gyvenime sujungęs dvi meno sritis ir dvi, iš pirmo žvilgsnio, labai skirtingas raiškos kalbas – klasikinę čiurlionišką muzikoje ir postimpresionistinę tapyboje. Tačiau jo kūryboje jos arba susilieja, arba harmoningai papildo viena kitą.

Muziką Viktoras stengiasi atskleisti maksimaliai,  gilinasi į garsų skambesius, jų dinamiką. Lygiai tokio pat maksimumo jis siekia tapyboje – eksperimentuodamas su spalvomis, ieškodamas keisčiausių derinių, jis išgrynina juos iki švaraus skambėjimo.

Personalinė tapybos paroda „Kultūriniai peizažai“, šiuo metu eksponuojama dviejose Klaipėdos miesto erdvėse – restorane „Ingredientai“  (Herkaus Manto 36A) ir Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje (J. Janonio g. 9). Tai antroji Viktoro Paukštelio paroda kamerinėje bibliotekos erdvėje. Pirmąją kartu su tapytoju Tomu Kiauka Viktoras čia surengė prieš dešimtmetį.

Tai nemenka laiko atkarpa kūrėjo gyvenimą, įnešusi ženklių permainų ir atradimų. Prieš dešimtmetį menų bibliotekoje eksponuoti „leorėjiški“ (Tapytojas Leo Ray buvo Viktoro tapybos mokytojas) Viktoro darbai stebino savo ryškumu, atviru emociniu paveikumu, ir jaunam žmogui, regis, nebūdinga tematika – kiekvienas darbas bylojo apie žmogaus vienatvę.

Šiuo metu eksponuojamuose „Kultūriniuose peizažuose“ matau visai kitokį tapytoją – brandesnį, santūresnį, meistriškai įvaldžiusį piešinį, kuriuo jis formuoja paveikslų emocinį karkasą. Piešiniu ir spalva tapytojas kuria literatūrinį paveikslo naratyvą, trindamas laiko ir erdvės ribas ir užkoduotais praėjusių epochų ženklais išrišdamas dabarties mįsles. Kiekvienas paveikslas turi savo idėją.

„Dažnai tai būna kultūrinės atminties (atmintis, kurią įgauname su auklėjimu, išsilavinimu ir t.t.) interpretavimas. Pavyzdžiui, darbo su raudona mantija (eksponuojamas restorane „Ingredientai“) idėja gimė iš koridos, jame įkūnyta tam tikra mano kova su tapyba, juk kiekvieną dieną mėginu nutapyti vis geresnį darbą, bet ne visuomet tai pavyksta. Ir, žinoma, nebūčiau nutapęs tokio paveikslo nežinodamas koridos tradicijų, nematęs P. Almadovaro filmų, P. Picasso ar Jose de Ribera tapybos darbų. Belgų tapytojas Michael Borremans yra pasakęs, kad tapo ne natūrą, bet kultūrą, tam tikra prasme, sutikčiau su juo“, – sako autorius.

„Kultūriniuose peizažuose“ dažnai kartojasi rožės žiedo motyvas, man rožė pirmiausia kažkodėl asocijuojasi su viduramžiais (Umbertas Eco „Rožės vardas“), nors šios gėlės simbolika neišsemiama.

Klausiu autoriaus, kas gi slepiasi po rožės tylėjimo antspaudu – „Sub rosa“ („po rože“)?

„Rožių“ ciklas („Rožė“, 2019 40×50, „Rožė II“, 2019 20×30, „Miegančios rožės studija“, 2019, 140×170.) gimė pamačius, mano akimis, labai liūdną motyvą – „miegančią rožę”. Gyvą rožę paveikus tam tikromis cheminėmis medžiagomis sustabdomi jo gyvybiniai procesai, ko pasekoje augalas užmigdomas ar mumifikuojamas. Tokia rožė gali vegetuoti iki aštuonerių metų, bet ji jau nebegyva… Tapymo proceso metu šis motyvas įgavo vis naujų prasmių, nes tapiau ne tiesiog augalą, o rožę, kuri neša man žinomų, anksčiau tapytų ar aprašytų rožių simbolinį krūvį“.

Šioje parodoje akį traukia kontrastuojantys formatai – nuo labai didelio iki labai mažo – neabejoju, kad toks sumanymas ne šiaip sau ir jis tikrai turi prasmę. Klausiu autoriaus, kokią.

„Manau, kad kokio dydžio darbas bebūtų, jis gali turėti stiprų energetinį krūvį. Kartais mažo formato darbas yra stipresnis nei didelis. Būdamas savo dirbtuvėje mėgstu tuo pat metu tapyti iš karto kelis skirtingų formatų darbus. Nesvarbų kokį motyvą bepasirinkčiau: „rikį”, „ranką” ar „rožę”, mano tikslas yra ne juos atvaizduoti, bet įsiskverbti į tapomų daiktų esmę. Tapydamas, tam tikra prasme, susitapatinu su motyvais ir siekiu įdėti maksimalų energijos krūvį į kiekvieną tapybos darbą . Taip pat man labai svarbi bendra parodos kompozicija. Siekiu, kad erdvėje išeksponuoti darbai neįgautų tiesioginio pasakojimo, o išlaikytų paslaptį. Nes pats nežinau visų atsakymų“, – savo mintimis dalinasi autorius.

Viktoro Paukštelio (Vilnius) tapybos paroda „Kultūriniai peizažai“ ir bibliotekoje, ir restorane bus eksponuojama iki balandžio 30 d.