Svarbu, Veidai

Išvarymas arba benamė Klaipėdos kultūra (17)

Valdas Pryšmantas

Valdas
2019-04-13


Yra žmonių, pastebinčių tokias kultūrinio Klaipėdos gyvenimo tendencijas, kurios veda link to, jog miestas, kaip laukas kūrybai, gali tapti dirvonuojančia vieta.

Tomas Kiauka. Facebook/Kristijonas Lučinskas nuotr.

Atrodo, jog praėję savivaldybių rinkimai tik dar kartą pademonstravo, kad miestiečiams šiandien svarbiausi apčiuopiami matai: sumos ir dydžiai, o kultūra išlieka beforme materija, kuri poreikių piramidėje paslėpta kažkur giliai požemiuose.

Natūralu – duobę kieme pamatyti lengviau nei galimybę į miestą ir pasaulį pažvelgti kitaip, kaip siūlo menininkai.

O ir jiems kurti bei rodyti motyvacijos Klaipėdoje lieka vis mažiau.


Išliekant tokioms tendencijoms greitai patys sau tapsime neįdomūs, sako dėstytojas, tapytojas, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys, rašytojas, filosofas ir asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ vadovas Tomas Kiauka.

Formuojasi užburtas ratas, iš kurio vieną dieną bus neįmanoma ištrūkti. O tada liks tik dirbti ir pirkti – ar tikrai toks miestas bus svajonių vieta gyventi?

Asociacija – jauna organizacija. Buvote vienas iš jos įkūrimo iniciatorių?

Pati idėja sukūrė šią žmonių grupę dar Klaipėdos, kaip Lietuvos kultūros sostinės, metų išvakarėse – tada miesto kultūrinio lauko problemos tapo itin aktualios. Man kilo idėja tik kviesti žmones į diskusiją, tačiau šis pasiūlymas sulaukė didžiulio rezonanso, taip pamažu ir susikūrė asociacija.

Dar iki to buvo pateiktos išvados, kad Klaipėdos kultūrinis laukas skurdėja, kad sąlygos kūrybai prastėja, jauniems kūrėjams miestas tampa neįdomus.

Sutarta, kad norint matyti miestą Lietuvos, o ir visos Europos kontekste, pirmiausiai reikia židinio, namų.

Jų mieste nėra?

Negalima bėgti gatve ir kurti kultūros.

Po Nepriklausomybės atgavimo Klaipėdoje susiklostė labai įdomi, sakyčiau, tradicija: kultūrininkai randa vietą susiburti, įsikuria, įleidžia šaknis ir tada jiems liepiama išsikraustyti.


Jeigu neklystu, įvyko jau 5 tokie simboliniai išvarymai, tarp jų – iš buvusio naktinio klubo „Prieplauka“, vadinamosios „fanierkės“, pastato, kuriame ilgai veikė Vydūno vidurinė mokykla.

Dėl to kilo idėja miesto menininkų buveinei paversti nenaudojamą buvusio Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pastatą. Šios nenaudojamos erdvės galėtų būti atvertos ne tik kūrybai, bet ir miestiečiams, turistams.

Ši vieta galėtų tapti naujaisiais Klaipėdos kultūros namais, kuriuose vyktų kažkas unikalaus. Kažkas, ką pamačius ir patyrus norėtųsi sušukti „Vau!“

Menininkai jau pareiškė aiškų norą įpūsti gyvybės buvusiam policijos komisariato pastatui. Martyno Vainoriaus nuotr.
Ten, iš kur išvaro menininkus, vėliau įvyksta proveržis, vietos atgimsta. Gal tai – geras ženklas?

Galima taip tik pajuokauti. Nes tokie proveržiai pasižymi ir tuo, jog po kiekvieno iš jų dalis menininkų palieka miestą, o kiti į jų vietas neatvyksta.

Tarp likusiųjų po tokių išvarymų plinta apatija – o kam stengtis kažkur įleisti šaknis, kurti, jeigu perspektyva aiški – tau bus liepta išeiti. Sunku puoselėti namus žinant, kad greitai iš jų teks išsikraustyti.

Ekonomika yra viskas, ji aiškia persvara nusveria grynuosius menus. Manau, kad taip vyksta ir dėl to, jog Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kultūra yra suprantama labai primityviai – tik kaip įvairios pramogos ir šou, dainos su alumi.

Net mokslas paverstas verslu, o tai jau – kultūros negalia. Nesuvokiama jos reikšmė, kultūrinis potencialas naikinamas, dėl to užkertamas kelias kitiems žmonėms, kurie keistų tokį požiūrį. Užburtas ratas.

Tačiau tik įsigilinus į tyrimus ir praktikas matyti, kad klesti tos šalys, kuriose klesti kultūra. Tai ji visų pirma sukuria vertybinius pamatus, ant kurių statoma visa kita.

Šią mintį, pavyzdžiui, galima taikyti ir politikai – jeigu joje būtų daugiau sąžinės, padėtis galbūt būtų kitokia.

Minėjote, kad Klaipėdos kultūrinis laukas skurdėja. Kaip tai pamatyti?

Į tai galima atsakyti dvejopai, priklausomai nuo to, ką vertinsime. Taip, mieste yra puikių kultūrinių įstaigų, jos demonstruoja gerus rezultatus, siūlo įdomius renginius, turi atnaujintas bazes.

Tačiau kalbant apie menininkų judėjimą, jis vyksta ne miesto naudai. Be visų kitų priežasčių tam įtaką daro ir dabartinė aukštojo humanitarinio mokslo padėtis. O juk jaunas žmogus labiausiai domisi naujovėmis, jam jų labiausiai reikia, jis yra tai, kas priverčia kultūrą judėti.

Kultūra klesti ten, kur yra kūrybingo jaunimo. Kultūra yra gyvybingas procesas, kuriantis atmosferą, dinamiką, subkultūras, o ne įstaigas ir vienkartinius renginius – jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad ir tokie nereikalingi.

Ir ne statistikoje. Juk pagal skiriamas lėšas Klaipėdoje kultūrai skiriami pinigai proporcingai niekuo nenusileidžia Vilniui, bet kūrėjams kažkodėl patrauklesnis jis.

Gyvybė yra įvairovėje, ne rutinoje. Dėl to kai kurios Klaipėdos vietos miršta.

Todėl ydinga operuoti vien tik skaičiais, reikia jausti atmosferą, tendencijas. O jos dabar – tokios, kad po dešimtmečio čia gal bus nyku.

Ką reiškia – nyku?

Klaipėda bus industrinis miestas, aptarnaujantis uostą. Iki minimumo sumažės arba išnyks humanitarų rengimas. Neliks studentų, prasidės griūtis – juk dėstytojai irgi taps nereikalingi. Jie prapuls arba užsiims kitomis veiklomis.

Mažės kultūrinė pasiūla, o atitinkamai – ir paklausa.

Jau dabar girdisi kalbos – o kam Klaipėdai orkestras? Atvažiuos iš Vilniaus ir pagros, bus pigu ir aukštas lygis.

Galbūt. Bet ar tokiu atveju toks miestas tampa įdomus? Ar jame apskritai išliks miestietiška kultūra, jeigu žmonės darys tik tai, kas būtina funkcionavimui – dirbs ir pirks? Tapsime patys sau neįdomūs.

Kultūra Klaipėdoje nemirė.  Bet tam tikros tendencijos vyksta ir jas būtina sugebėti pamatyti, o esant reikalui – mokėti keisti.

O ką siūlo keisti Klaipėdos kultūrininkų bendruomenė, kuri irgi ne visada yra vieninga? Ar užteks naujų namų? Ar yra kitų idėjų, kurioms vieningai pritariama ir jos tikrai pataisytų padėtį?

Dėl vienybės – tai pozicijos iš tikrųjų kartais gana radikaliai išsiskiria ir nerandama sprendimų, kaip siekti vienos ir kitos idėjos įgyvendinimo. Bet tai nėra blogis.

Mūsų asociacijoje, kuri nuolat auga, taip pat vyksta diskusijos, tačiau yra principiniai dalykai, dėl kurių sutariame. Reikia sistemiškesnio požiūrio, humanitarinių mokslų bazės stiprinimo. Neužtikrinus to sunku tikėtis, kad kultūriniai dalykai pajudės pozityvia linkme.

Tai teikia pagrindinius impulsus tiek kuriantiems žmonėms, tiek jų kūrybą priimančiai publikai.

Tai reikia išspręsti pirmiausiai ir ne vietos, o valstybiniu lygiu. Būtina kaip nors išaiškinti ministerijai, jog negalima kurti vieno miesto valsybės, kad tokia praktika ydinga tiek demografiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Netgi geopolitiškai taip elgtis neprotinga.

Klaipėdos kultūros ir meno bendruomenei irgi reikia aktyviau reikštis, aiškiau formuluoti poreikius. Šioje vietoje matyti permainos, tam pasitarnavo ir Lietuvos kultūros sostinės titulas – atsirado aiškumo, skaidrumo, ir klausimai buvo garsiau užduodami.

Gal neužtektinai aiškiai suformuotas galimų namų – buvusio policijos komisariato pastato – poreikis, kad reikalai šia linkme nejuda?

Tiesą pasakius, mūsų iniciatyvinei grupei per metus pavyko miesto politikus argumentuotai įtikinti savo idėjos prasme, kad Klaipėda perimtų pastatą iš Turto banko, kas, kodėl ir kaip jame galėtų vykti. Reikalai buvo gerokai pajudėję, tačiau sustojo, o vėliau išgirdome atsakymą, kad stabdis – Vilniuje. Nuvažiavome į sostinę, o ten pasakė, kad stabdžiai – Klaipėdoje.

Vėliau iš uostamiesčio valdžios išgirdome aiškų atsakymą – mums per brangu.

Politikai ėmėsi neteisingų interpretacijų – esą miestui reikia investicijų ne į plytas, o į žmones ir jų kūrybinį potencialą.

Bet mes ir nekalbame apie investicijas į plytas. Kalbame apie jos simbolinį pasisavinimą, paveldą, gyvybės įkvėpimą. O tai įmanoma tik per kultūrą, ten kuriant ir kūrybos rezultatais pritraukiant miestiečius.

www.zygintas.com nuotr.
Kalbate apie Vakarų valstybėse taikytus modelius, kai menininkai įleidžiami į tas miesto vietas, kuriose apstu socialinių problemų, taip jas išsprendžiant?

Būtent.

Be to, pats pastatas savaime yra neatsiejama Klaipėdos kultūros, miesto tapatybės dalis. Ji susijusi ir su mistiniu klaipėdietiškuoju identitetu, kuriam būtina suvokti tai, ką paveldėjome. Miestas turi puikią progą perimti tokį charakteringą objektą – juk kiti panašūs pastatai turi šeimininkus.

Tiesą sakant, po pernai įvykusios pilietinės akcijos procesas vėl pajudėjo, sprendimų ieškoma.

O kaip eiliniui miestiečiui paaiškinti kultūros svarbą? Ar miesto menininkai jaučia meno ir kultūros poreikį iš gyventojų?

Kai Klaipėda buvo Lietuvos kultūros sostinė, mes nustebome, kiek žmonių rinkosi į, pavyzdžiui, violončelininkų koncertus – buvo sunku prasibrauti tarp žiūrovų. Na, mažiau domėjosi šiuolaikiniu menu, tačiau tai lemia specifika ir laisvas pasirinkimas.

Vis dėlto gyvenimas nėra Eurovizija, kurioje svarbiausia yra tai, kaip į mus pasižiūrės, ką apie mus pagalvos, pasakys, kaip įvertins.

Reikia mums patiems sau būti įdomiais, turėti mieste vietų ir veiklų, kurios ugdo jausmus, mąstymą. Turi būti gera mums patiems. Kad senamiestyje būtų galima ne tik pasivaikščioti, bet ir pamatyti kažką tokio. Ne tik pasivaikščioti prie jūros.

Ne tik duonos ir žaidimų, nors aš nesu nusiteikęs prieš pramoginę kultūrą ir tokią jos išraišką kaip Jūros šventė, šviesų ar džiazo festivalis. Ji privalo egzistuoti ir Klaipėdoje jos kokybė gerėja.

Mano manymu, miestiečių kultūros poreikis vystosi pamažu kaip ir vaikui vystosi skonio suvokimas – iš pradžių nori to, kas saldu ir nesveika, tačiau nepaims į burną alyvuogės – jos skonį įvertins tik užaugęs.

Palikus negatyvą nuošaliau – ar matyti Klaipėdoje pozityvo?

Žinoma. Mano nuomone, geras ženklas yra „Apeirono“ teatras, kuris buvo sukurtas Klaipėdoje. Tiesa, jo branduolys – jau Vilniuje, kuriama ten, čia tik bus rodoma.

Prie gerųjų pavyzdžių priskirčiau Klaipėdos jaunimo teatrą, subūrusį jaunus ir labai kūrybingus žmones.

Mieste turime tikrai nemažai puikių aukščiausio lygio meninių reiškinių – Mindaugo Bačkaus kamerinį orkestrą, Agnijos Šeiko šokio teatrą, Baroti galeriją, unikalų menininką Beną Šarką, pasaulinio lygio fotografą Remigijų Treigį ir daugelį kitų – visų net neišvardinsi. Tačiau negalime nematyti ir vis didėjančių grėsmingų problemų.

Gal geriems kūrėjams vieta – nesvarbi?

Analizuojant istoriją aiškiai matyti, kad menininkai tuščiame lauke neužgimsta. Taip, jie gali kurti atokiame užkampyje, tačiau formuojasi ten, kur yra sąlygos kūrybai, kur vyksta ugdantys procesai.

Kadaise tokiomis vietomis buvo Roma, Florencija, Paryžius, Niujorkas, dabar – nėra dominuojančios vienos vietos, galbūt didesnė menininkų koncentracija yra Berlyne.

Žmonių judesio reikia. Dėl to mes ir bruzdam čia, Klaipėdoje. Tikimės, kad ne be reikalo.


2019-04-13

17 komentarai apie “Išvarymas arba benamė Klaipėdos kultūra”

  1. Rašau iš gūdaus kaimo netoli Rietavo. Rietave neliko kolegijos ir pajutome asmenybių stoką. Net priemiesčio kaimai tapo gūdesni. Mano kaime tapome žymia karta. Karta, kuri atsisveikina su bendruomenės namais. Tyla humanitarinės kultūros arimuose – atneša slogutį, išskirsto žmones po sodybas. Tampame lyg daugiabučio gyventojai- nepažįstantys vieni kitų. Atsisveikinome su autobusu, kuris penktadieniais važiuodamas nuo Šiaulių iki Klaipėdos nuveždavo į”laisvę. Nenorėčiau tokios slogios atmosferos Klaipėdai. Tuo labiau, kad aš dar prisimenu Klaipėdos technokratinius laikus. Kalbėjo, kad turime aukščiausius nusikalstamumo rodiklius. Turėjome daug nuobodulio ir svajonių ištrūkti iš šio miesto. Neakivaizdininkai laukė sesijų, kad Vilniuje ,Kaune galėtų pasinerti į gyvesnį kultūrinį gyvenimą. Tiesa, buvo kultūros namų bokštas, kur linkę kurti žmonės ar kolektyvai turėjo saleles. Atsiradus Muzikiniam teatrui, mažąją kultūrą nugramzdino didžioji , o mažoji – neatgavo vietos menų kolonijai. Gal galima būtų per šventes apsieiti be arkų, saliutų, kitų brangių švenčių akcentų, bet suteikti menininkams erdves.

  2. Jaunimas emigruoja, senimas išmirs, o invaziniams jau nebeaišku kokios tos kultūros reikės…….

  3. Čia bus užburtas ratas, kol mažės žmonių ir menas trauksis nes nebebus žiūrovo kuris juo mėgausis. Vilnius pilnas studentijos tai tas jaunas žmogus pirmas kuris neria į kūrybos ir gyvenimo avantiūras. Klaipėda miršta kaip studentijos traukos uostas. Tai pat ir pati visuomenė mažai domisi kultūra ir jos įvykiais mieste, o iš esmės mes pats kaip žmonės nukultūrėje esame visiškai. Aš pats labai dažnai lankausi renginiuose ir verkt norisi kai koncertui nesibaigus visi kaip išprotėja bėga į rūbines pasiimti paltų tarsi kaž kur visi skuba,o dar geriau su paltais koks pilietis kaip iš po iš pardavimo neša savo damai ir draugams paltus ir toliau žiūri koncertą ar tai kultūra ar tik jos vartojimas pagal mados šauksmą ? Eina visi ir aš eisiu nes baliaus metu reikia pasigirti kur buvau. Kultūra mumyse dar neužaugo.
    Bet vilties yra jei kūrėjai nepataikaus žiūrovui, o jį ugdys.

  4. tai kad klaipedoj kultura ne tai kad traukiasi, ji jau paistrauke. kurejams ir meninikams cia neber ka veikti. kaimas be intelekto ir pridetines vertes ir visada tai ypac aciu liberalams bei grubliauskui uz sunaikinta miesta. belieka tik kinieciu uzvest ir bus uosto dabro lageris ir tiek.

  5. Gerb.Tomai, savo tekste tarp “puikių aukščiausio lygio meninių reiškinių” minite Baroti galeriją!!:):) Nustebinote, švelniai tariant.Baroti galerija yra meno dirbinių parduotuvė, kartas nuo karto pristatanti pasaulyje jau visiškai neaktualius meninius vyksmus ar XXa.viduryje tik Lietuvoje besireiškusius autorius. Tokia Jūsų “įžvalga” rodo, kad Jūs matomai visiškai nesidomite, nežinote meno reiškinių, kultūros aktualijų plačiau, t.y. už Klaipėdos, Vilniaus ribų. Šių kai kurių itin lokalių organizacijų, už LT ribų mažai žinomų asmenų prezentavimas kaip “uniklaių” meno reiškinių kelia didelių abejonių, jog Policijos pastate, kurį Jūsų suburta asociacija, matomai ir administruotų, vyktų tikrai šiuolaikinio, aktualaus (žinau, provincijoje jis suprantamas pakankamai perversyviomis formomis:), tai reikštų- socialiai angažuoto, aktyviai visuomenės/bendruomenės gyvenime dalyvaujančio meno judėjimas. Gal galima būtų sužinoti asociacijos narius, kurie savo praktinėje ar teorinėje mintyje referuoja pvz. lyties, negalios, gėjų kultūros temas, žmogaus poveikio gamtai, pabėgėlių integracijos problemas, etc. ir siųlo panašias problemas animuoti bei spręsti aktyviose menininkų veiklose. Pasyvios tapybos/skulptūrų, etc. ekspozicijos, nuolat asociacijos pasisakymuose minimi koncertai pastato kiemelyje, filmai ir pan. tai įprasta, kasdienė, jau seniai pasaulyje neaktuali ir menkai įdomi veikla. Vykdyti panašią veiklą, nes kitokios nedeklaruojate net ir fb pateiktoje pastato vizualizacijoje, reikštų įkūrti tik dar vieną vegetuojančią įstaigą Klaipėdoje. Sakyti “vau” tokiai veiklai nelabai įsivaizduoju kas galėtų:) Natūraliai kyla klausimas: kodėl savivaldybė turėtų norėti įkurti, nemenkai finansiškai gelbėti pastatą, kuriame bus vykdomos veiklos, kurios jau seniai ir nuolat vyksta keletoje kitų uostamiesčio kultūros ir meno įstaigų? ačiū

    • Gerb. Dora,
      Ačiū Jums už komentarą ir klausimus. Domiuosi pasaulinio meno tendencijomis, visko tikrai nežinau, bet išskirtiniai reiškiniai man nėra visai nepažįstami – bet gal čia ne vieta vardinti, kas ką žino ar rungtis, kas žino daugiau. Suprantama, kad Klaipėda ne Niujorkas ir ne Berlynas, kad mes neturime tiek ir tokio rango kūrėjų. Bet mūsų tikslas ir yra keisti šią situaciją – Policijos pastato įveiklinimo vizija, jeigu paskaitytumėte dokumentą, orientuota į naujų reiškinių ir menininkų kūrimą/pritraukimą, o tokiame kaip šis interviu neįmanoma visų tų dalykų išrutulioti. Kita vertus netiesa, kad Klaipėdos menininkai socialiai neangažuoti – Agnijos Šeiko šokio teatras pastatė spektaklį su neįgaliaisiais, per Jauno teatro dienų festivalį buvo liečiamos aktualios politinės ir lyčių temos, o Baroti galerijoje, matyt, jau seniai nesilankote ar tiesiog jos labai nemėgstate, nes ten vyksta ne vien tokios parodos, apie kurias kalbate. Šiaip jau būtų teisinga po tokiu komentaru įsivardinti, kas esate, galėtume atviriau padiskutuoti, kviečiu tai padaryti. O diskutuoti nelygybės temomis, pvz., kai mane žinote, o Jūs slepiatės po anonimu, irgi neprimena lygybės. Tad nebijokite, prisistatykite, ir pasikalbėsime atvirai apie tai, kas Jums ir mums rūpi. Ačiū:)

  6. O man atrodo, kad kultūra yra neatsiejamas nuo žmogaus dalykas. Ji neegzistuoja atskirta nuo žmogaus arba žmonių bendruomenės. Kitaip sakant, jeigu bus Klaipėdoje gyventojų, kurie dirbs ir pirks, kultūra niekur nedings. Kokia ji bus, čia jau kitas klausimas? Apskritai, juk nėra vienos “teisingos” kultūros apibrėžimo. Kažkam B. Šarkos nuotraukos atrodo šlykštu, o kažkam meno aukštumos. Žodžiu, vienareikšmio atsakymo nėra. O miesto kultūra gyva bus tol, kol joje gyvens žmonės. Budulių kultūra irgi yra kultūros apraiška. 🙂

  7. Yra kultūros fabrikas, tačiau nauda minimali… Juk ne pastatai ir erdvės lemia meno ir kultūros vystymą, o kūrybingi žmonės. Inkščia pseudomenininkai. Tikras menininkas ir išvietėje, jeigu norės, gebės ką nors reikšmino sukurti.

  8. Na visai nesinori gyventi baisiame , apleistame, uostą aptarnaujančiame mieste. Nėra nei vienos stiprios valstybės be KULTŪROS. Pritariu, kad menininkai turi turėti savo namus. Nenuleiskite rankų, nepasiduokite ir kada nors šventė ateis į Jūsų namus.

  9. O išvaro todel, kad jūs po savęs paliekate jovalą
    Jūsų “menas” kažkoks purvinas

  10. Kol nebus nuo miesto paviršiaus pašalinti visokie Andriejauskai Antanaitytės Sakalauskai laukiantys užsakymų miesto kraštovaizdžio sudarkymui greituoju būdu, remiantis pinigų įsisavinimo poreikiu, spekuliatyviniais tikslais siekiant uždirbti… Miestas ir toliau totaliai naikinamas… Talentai bėga iš apleisto miesto/savivaldybės kur akys mato, į normalias išsivysčiusias šalis, o mums lieka kas lieka…. Plūduriuoja vandenyje tsakant š….. visokie, neskęsta, bet smardina ir dergia… Kaip pvz Cloud clou-nas kuriantis “Bliūdą” Atgimimo aikštėje autorius gi piešti net nemoka, bet va juk tėveliai įtakingi, parūpino vaikeliui diplomėlį, užsakymų kad netrūktų… O homobetonikai taryboje susodinti to ir laukia tik ir laukia gelžbetonio ir stikloidų urbanizacijos užsakymus vykdyti…. Avys ramios, tai ko nedergti ant galvų?!… (;
    Va jums ir proveržis prasideda… 😀
    Labai jau “kultūringai”…

    • “Normaliose išssivysčiusiose šalyse” yra diskusijos kultūra, o ne pagiežingi autorių kokie jie bebūtų įžeidinėjimai.

  11. O kaip jums muzikinio teatro putplasčio renovacijos šiukšliadėžės imitacijos rekonstrukcija?!… 😀
    Juk tai buvę kultūros namai žmonėms. Siūlome pašalinti kas liko ir statyti senovinio stiliaus bendruomenių namus, kuriuose galėtų vykti ne tik bendruomenių susirinkimai, bet ir kultūriniai meniniai renginiai. O muzikinį tegul stato prie vandens kaip ir buvo suplanuota, erdvioje vietoje.

  12. Minimas pastatas kultūros renginiams organizuoti netinkamas, nes nėra didelių erdvių kuriose vyktų parodos, koncertai ir t.t.
    Tas pastatas labiau tinkamas naudoti teismams.
    Tuo labiau kad be kultūros nusikaltimų tik daugės…

  13. Tyčia sukurta ilgalaikio skurdinimo politika kuri gimdo degradaciją, o kam ji reikalinga, visi puikiai žinome…
    Todėl užtenka visiems šviesų festivalio! 😀 Pamirksėjo lemputės, pabumsėjo bumsai! … Tai gerai Buduliams perku/parduodu bukiai sugalvojo! … 😀 Ir italams gerai!… 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt