„Sėkmingas perėjimas nuo institucijos globos prie bendruomeninių namų, mano požiūriu, tai yra naujos paslaugos, mažėjantis paimamų vaikų skaičius, kylanti paslaugų kokybė. O profesionali globa, geriausiai subalansuota tiek forma, tiek savo turiniu, bus reikalinga tam, kad tas žmogutis, įsikūręs namuose, išaugtų sėkmingu visuomenės nariu ir užbaigtų tą ilgą, anot mokslininkų, dar nuo karo laikų įsisukusį ratą“, – Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime cituojama Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, kalbėjusi Klaipėdoje vykusioje
Pranešama, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pertvarkos projekto vadovas Gedas Batulevičius aptarė pertvarkos procesą ir vyraujančius prioritetus. „Prioritetas yra vaikai, likę instituciniuose globos namuose. Nes dabar sąlygas jiems kažkuria prasme pabloginame”, – sakė jis.
Šiandien Lietuvoje yra 66 globos centrai ir 98 bendruomeniniai namai, beveik 200 budinčių globotojų.
Pixabay nuotr.
„Tačiau išlieka tendencija, kad vaikai patenka į institucinę globą. Taigi viena pertvarkos dalis yra tai, kaip galima pakeisti institucijose esančių vaikų gyvenimo kokybę, o antra dalis, ką turime padaryti, kad naujai gyventojai nepatektų“, – sakė G. Batulevičius.
Klaipėda 2020 m. – be vaikų globos namų
Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė pristatė visą pertvarkos eigą uostamiestyje ir teigė, kad 2020 m. Klaipėda žada pasitikti be vaikų globos namų, o su bendruomeniniais namais, t. y. bus 7 butai ir 56 vietos vaikams. Šiandien Klaipėdoje yra 4 bendruomeniniai namai, kuriuose gyvena 31 globotinis. Trūksta dar 3 namų, kuriuose gyvens likę „Ryto“, „Smiltelės“ ir „Danės“ vaikų globos namų auklėtiniai.
2018 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, net 92 proc. vaikų yra patenkinti gyvenimu bendruomeniniuose namuose. „Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną. Globotiniai gyvena saugiai, šiltai, yra pavalgę, mokosi taupyti, rūpintis buitimi, gyventi mažoje bendruomenėje. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo. Vaikams teikiamos būtinos paslaugos ir didinamas jų užimtumas“ , – sakė R. Milašienė.
Tačiau direktorė įvardijo ir kylančias problemas – tai vaikų tarpusavio nesuderinamumas, kaimynų reakcijos, viešųjų pirkimų įstatymo taikymas. „Kaip vaikui paaiškinti, kad maistą, vaistus ir drabužius reikia pirkti tik tam tikroje parduotuvėje, nepaisant to, kad ji toliau nuo namų ir joje prekės brangesnės“, – retorinį klausimą kėlė R. Milašienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria vaiko teisių apsaugos ir socialiniai darbuotojai.
„Siekiant, kad vaikas atsiskleistų, jam reikalinga darbuotojų pagalba ir bendradarbiavimas tarp institucijų. Tačiau kaip vaikui padėti, jeigu Lietuvoje labai trūksta specialistų, pavyzdžiui, vaikų psichiatrų. Lietuvoje nėra tokios vienos įstaigos, kurioje būtų teikiamos visapusiškos paslaugos išskirtinai sunkiems vaikams“, – su nusivylimu sakė koordinatorė.
Palydėjimas į savarankišką gyvenimą
Šiandien auklėtiniams teikiama dar visai nauja, vaikų palydėjimo į savarankišką gyvenimą, paslauga. Jos dėka pilnametystės sulaukusiems ir išeinantiems iš bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai lengviau integruojasi į visuomenę. Paslauga teikiama nemokamai, 3 metus.
Pagrindinis poreikis, pasak Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ socialinės darbuotojos Simonos Brencienės, yra jaunuolių palydėjimas į įvairias įstaigas ir dokumentų tvarkymas, pavyzdžiui, dėl socialinių išmokų gavimo, gyvenamosios vietos deklaravimo, prisiregistravimo darbo užimtumo tarnyboje ir t. t.
„2018 m. šia paslauga naudojosi 26 jaunuoliai, bet po šių metų išeina dar 21 gyventojas. Žinoma, svarbiausia yra tai, kad vėliau bendravimas vis tiek nenutrūksta, vaikai yra palaikomi, turi, kam paskambinti, pasikalbėti, pas ką grįžti sutikti šventes“, – užbaigė S. Brencienė.
0 Comments