Maestro: „Klaipėda turi daug gražaus jaunimo”

Svarbu, Veidai
Avatar photoPalmira Martinkienė
2019-04-18

75-ąjį gimtadienį šį mėnesį minintis kompozitorius ir pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius ne tik nesvajoja apie užtarnautą poilsį, bet yra kupinas naujų idėjų, sumanymų ir užmojų.

„Kaip tik vakar naktį su libreto autoriumi Herkumi Kunčiumi sumąstėme naują veikalą, kuris kada nors atsiras”, –  trečiadienio vakare prieš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jo naujai pastatytos operos „Prūsai” spektaklį surengtoje spaudos konferencijoje sakė energingai nusiteikęs, humoro nestokojantis maestro.

Prieš tai jis dar spėjo susitikti su Stasio Šimkaus konservatorijos studentais, kuriuos pavadino „puikiu, gražiu jaunimu”.

„Klaipėdoje aš jaučiuosi kaip namuose”, – sakė G. Kuprevičius. Palmiros Mart nuotr.

Pagyręs klaipėdiečių studentų muzikalumą, jų „užsiangažavimą, siekį, susitelkimą”, muzikas neslėpė ir susirūpinimo, matydamas, pasak jo, „labai neaiškią jų perspektyvą”.

„Kaip išgyventi Lietuvoje jaunimo styginiam kvartetui, jauniems, puikiems muzikantams? Tuo labiau, kad jau yra ir ten, ir čia kvartetas su seniais visokiais grojančiais, bet gerais seniais… Kaip rasti visiems vietą?” – retoriškai klausė G. Kuprevičius, kartu ir atsakydamas į savo paties iškeltus klausiamus.

Jo nuomone, jaunimas turi ieškoti savo nišos, sprendimų, „per technologijas kažkokias eiti, surasti savo raktą”.

Jis teigė manąs, jog 2020-ųjų Europos kultūros sostine visgi turėjo tapti  Klaipėda, o ne Kaunas, nes, jo nuomone, Klaipėda nėra tokia sumiesčionėjusi, kaip jo gimtasis miestas.

„To agitbrigadinio, popsinio lygio yra visur, visuose miestuose, bet Klaipėda dar turi vieną saugiklį, turi tą uosto, jūros erdvę, kuri truputėlį pristabdo tą visišką suprastėjimą. Kaune tas suprastėjimas labai greitai pasijautė, atsirado gatvės kultūros fetišas. Klaipėdos kultūrinė terpė yra šiek tiek sveikesnė, čia mažiau to miesčioniškumo. Net ir masinės šventės čia turi šiek tiek aukštesnį laipsnį”, – samprotavo kompozitorius, pridūręs, jog Klaipėdoje jis jaučiasi kaip namuose.

Maestro prisiminė, kaip viena Kauno „kultūros operatorė” jo paprašė parašyti „Mėsos operą”, kuri būtų atliekama mėsos halėje.

„Jei dainuos Tarybos nariai – žąsinų, kalakutų choras, tai tada aš gal ir sutiksiu”, – atšovęs humoro nestokojantis kompozitorius. Po tokių žodžių ponia jį paliko ramybėje.

„Aš galiu parašyti „Prūsus”, bet negaliu parašyti „Mėsos operos”, nes tai yra aukščiau mano gebėjimų”, – ironizavo G. Kuprevičius.

Kalbėdamas apie jo operos „Prūsai” naująjį pastatymą Klaipėdos muzikiniame teatre, kompozitorius teigė besilaikąs principo, jog jei jo statomas kūrinys nėra naujas, jis repeticijose nedalyvauja.

Ketvirtadienį maestro jubiliejaus proga Žvejų rūmuose pasibaigus „Prūsams”, publika ilgai dėkojo atlikėjams plojimais bei šūksniais „bravo“. Muzikinio teatro nuotr.

„Mano matymas ar įsivaizdavimas gali kirstis su tų žmonių, kurie tą kūrinį stato, matymu. Aš neturėčiau teisės su savo patarimais ar nuomonėms lįsti į tą procesą”,  – sakė maestro, prisiminęs savo mokytoją kompozitorių Eduardą Balsį, kuris jį išmokęs pasitikėti tik savo šeima ir savo atlikėjais.

„Jei jie paėmė mano kūrinį, aš turiu jais pasitikėti, juk jie nedarys taip, kad būtų blogiau”, – įsitikinęs kompozitorius.

Pasak maestro, Gedimino Šeduikio pastatymas yra visiškai kitoks, kuris jam atrodantis labai įdomus, imponuojantis dekoracijų ir kostiumų skaidrumu. Esą jau pati prūsų, kaip tautos, žlugimo tema, mirties tema, yra labai sunki, o naujajame klaipėdiečių pastatyme ji perteikta neslegiančiai.

Kompozitorius džiaugėsi ir tuo, kad profesoriaus Eduardo Balsio gimimo šimtmečiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet numato rodyti operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą. G. Kuprevičiui, kaip vienam iš E. Balsio mokinių, patikėta parengti naują šios operos redakciją.

Ketvirtadienį maestro jubiliejaus proga Žvejų rūmuose pasibaigus „Prūsams”, publika ilgai dėkojo atlikėjams plojimais bei šūksniais „bravo“.

Su jubiliejumi maestro sveikino visas Muzikinio teatro kolektyvas ir jo vadovė Laima Vilimienė.

INFORMACIJA

„Prūsai” Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą buvo pastatyti 1997 m. ir tapo pirmuoju lietuviškos istorinės-patriotinės operos pastatymu po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinę, specialiai jam skirtą Herkaus Manto partiją tąkart atliko tenoras Virgilijus Noreika.

Naująjį „Prūsų” pastatymą režisavo Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, rūbų kūrėja Sandra Straukaitė. Operą diriguoja teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, spektaklyje dalyvauja teatro artistai Mindaugas Rojus, Viačeslavas Tarasovas, Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Modestas Narmontas, Tadas Jakas, Artur Petraškevič, Rosana Štemanetian, Aurelija Dovydaitienė, Vilius Trakys, Rasa Ulteravičiūtė, Kęstutis Nevulis ir kiti.

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Jubiliejinė Jūros šventė - su himnu ir fejerverku 

„Į jūrą visa Lietuva“ – kaip ir prieš 90 metų kitą savaitgalį kvies Jūros šventė. Jai šįkart sukurtas ir himnas, ...
2024-07-16
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Kultūra

Garbingą jubiliejų Maestro pasitiko su batuta rankose

Koncertas „Vivat, Maestro!“, penktadienio vakarą nuskambėjęs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, apdainavo šio teatro garbės dirigento Stanislavo Domarko gyvenimą. Koncertas surengtas ...
2024-06-01
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Kultūra

Gala koncertu atvėrė naująjį Klaipėdos muzikinį teatrą

Šeštadienio vakarą įspūdingu gala koncertu publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ...
2024-04-21
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This