Svarbu, Veidai

Maestro: „Klaipėda turi daug gražaus jaunimo”

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-04-18


75-ąjį gimtadienį šį mėnesį minintis kompozitorius ir pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius ne tik nesvajoja apie užtarnautą poilsį, bet yra kupinas naujų idėjų, sumanymų ir užmojų.

„Kaip tik vakar naktį su libreto autoriumi Herkumi Kunčiumi sumąstėme naują veikalą, kuris kada nors atsiras”, –  trečiadienio vakare prieš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jo naujai pastatytos operos „Prūsai” spektaklį surengtoje spaudos konferencijoje sakė energingai nusiteikęs, humoro nestokojantis maestro.

Prieš tai jis dar spėjo susitikti su Stasio Šimkaus konservatorijos studentais, kuriuos pavadino „puikiu, gražiu jaunimu”.

„Klaipėdoje aš jaučiuosi kaip namuose”, – sakė G. Kuprevičius. Palmiros Mart nuotr.

Pagyręs klaipėdiečių studentų muzikalumą, jų „užsiangažavimą, siekį, susitelkimą”, muzikas neslėpė ir susirūpinimo, matydamas, pasak jo, „labai neaiškią jų perspektyvą”.

„Kaip išgyventi Lietuvoje jaunimo styginiam kvartetui, jauniems, puikiems muzikantams? Tuo labiau, kad jau yra ir ten, ir čia kvartetas su seniais visokiais grojančiais, bet gerais seniais… Kaip rasti visiems vietą?” – retoriškai klausė G. Kuprevičius, kartu ir atsakydamas į savo paties iškeltus klausiamus.

Jo nuomone, jaunimas turi ieškoti savo nišos, sprendimų, „per technologijas kažkokias eiti, surasti savo raktą”.

Jis teigė manąs, jog 2020-ųjų Europos kultūros sostine visgi turėjo tapti  Klaipėda, o ne Kaunas, nes, jo nuomone, Klaipėda nėra tokia sumiesčionėjusi, kaip jo gimtasis miestas.

„To agitbrigadinio, popsinio lygio yra visur, visuose miestuose, bet Klaipėda dar turi vieną saugiklį, turi tą uosto, jūros erdvę, kuri truputėlį pristabdo tą visišką suprastėjimą. Kaune tas suprastėjimas labai greitai pasijautė, atsirado gatvės kultūros fetišas. Klaipėdos kultūrinė terpė yra šiek tiek sveikesnė, čia mažiau to miesčioniškumo. Net ir masinės šventės čia turi šiek tiek aukštesnį laipsnį”, – samprotavo kompozitorius, pridūręs, jog Klaipėdoje jis jaučiasi kaip namuose.

Maestro prisiminė, kaip viena Kauno „kultūros operatorė” jo paprašė parašyti „Mėsos operą”, kuri būtų atliekama mėsos halėje.

„Jei dainuos Tarybos nariai – žąsinų, kalakutų choras, tai tada aš gal ir sutiksiu”, – atšovęs humoro nestokojantis kompozitorius. Po tokių žodžių ponia jį paliko ramybėje.

„Aš galiu parašyti „Prūsus”, bet negaliu parašyti „Mėsos operos”, nes tai yra aukščiau mano gebėjimų”, – ironizavo G. Kuprevičius.

Kalbėdamas apie jo operos „Prūsai” naująjį pastatymą Klaipėdos muzikiniame teatre, kompozitorius teigė besilaikąs principo, jog jei jo statomas kūrinys nėra naujas, jis repeticijose nedalyvauja.

Ketvirtadienį maestro jubiliejaus proga Žvejų rūmuose pasibaigus „Prūsams”, publika ilgai dėkojo atlikėjams plojimais bei šūksniais „bravo“. Muzikinio teatro nuotr.

„Mano matymas ar įsivaizdavimas gali kirstis su tų žmonių, kurie tą kūrinį stato, matymu. Aš neturėčiau teisės su savo patarimais ar nuomonėms lįsti į tą procesą”,  – sakė maestro, prisiminęs savo mokytoją kompozitorių Eduardą Balsį, kuris jį išmokęs pasitikėti tik savo šeima ir savo atlikėjais.

„Jei jie paėmė mano kūrinį, aš turiu jais pasitikėti, juk jie nedarys taip, kad būtų blogiau”, – įsitikinęs kompozitorius.

Pasak maestro, Gedimino Šeduikio pastatymas yra visiškai kitoks, kuris jam atrodantis labai įdomus, imponuojantis dekoracijų ir kostiumų skaidrumu. Esą jau pati prūsų, kaip tautos, žlugimo tema, mirties tema, yra labai sunki, o naujajame klaipėdiečių pastatyme ji perteikta neslegiančiai.

Kompozitorius džiaugėsi ir tuo, kad profesoriaus Eduardo Balsio gimimo šimtmečiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet numato rodyti operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą. G. Kuprevičiui, kaip vienam iš E. Balsio mokinių, patikėta parengti naują šios operos redakciją.

Ketvirtadienį maestro jubiliejaus proga Žvejų rūmuose pasibaigus „Prūsams”, publika ilgai dėkojo atlikėjams plojimais bei šūksniais „bravo“.

Su jubiliejumi maestro sveikino visas Muzikinio teatro kolektyvas ir jo vadovė Laima Vilimienė.

INFORMACIJA

„Prūsai” Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą buvo pastatyti 1997 m. ir tapo pirmuoju lietuviškos istorinės-patriotinės operos pastatymu po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinę, specialiai jam skirtą Herkaus Manto partiją tąkart atliko tenoras Virgilijus Noreika.

Naująjį „Prūsų” pastatymą režisavo Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, rūbų kūrėja Sandra Straukaitė. Operą diriguoja teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, spektaklyje dalyvauja teatro artistai Mindaugas Rojus, Viačeslavas Tarasovas, Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Modestas Narmontas, Tadas Jakas, Artur Petraškevič, Rosana Štemanetian, Aurelija Dovydaitienė, Vilius Trakys, Rasa Ulteravičiūtė, Kęstutis Nevulis ir kiti.


2019-04-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt