Prieš didžiąsias metų šventes Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apeliuoja į piliečių sąmoningumą ir kviečia gyventojus nedeginti pernykštės žolės.
Teigiama, jog dažniausiai nenušienautų pievų žolė deginama manant, kad taip bus patręšta dirva, tačiau tai tėra tik klaidingas mitas.
Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus, sukeldama gaisus ir padarydama didžius nuostolius patiems žolės degintojams. ŽŪM nuotr.
Įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, augalai, jų sėklos, žūsta sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai, net perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus, sukeldama gaisus ir padarydama didžius nuostolius patiems žolės degintojams.
Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, kurios tiesiogiai kenkia sveikatai.
ŽŪM primena, kad gyventojams, deklaruojantiems pasėlius, būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. GAAB reikalavimas draudžia deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose.
Pranešama, jog nesilaikantiems reikalavimų taikoma 5 proc. sankcija visai priskaičiuotai paramai.
Pastebėjus deginamą žolę, raginama nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kokių dar yra atsilikėlių kurie degina žolę. Reikėtų griežtesnių baudų.