Milijonus eurų valstybinėms įmonėms atsiėjusi socialdemokratų vadovautos Vyriausybės inicijuota nesėkminga „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) gelbėjimo operacija gali dar labiau patuštinti valstybinio sektoriaus kišenę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad Klaipėdos teisėjai turės iš naujo nagrinėti Vokietijos draudikų ieškinį dėl esą patirtų 785 000 JAV dolerių nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Iki šiol teismuose linksniuojamas laivas „Venta“ prieš jį parduodant stovėjo Klaipėdoje. Gena Anfimov (marinetraffic.com) nuotr.

Pažadėjo ir apgavo?

Iki pat LAT atkeliavusioje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Lampe & Schwartze K. G.“ siekia prisiteisti nuostolius, kuriuos esą patyrė dėl 2015 m. pavasarį, likus pusmečiui iki LJL bankroto bylos iškėlimo, įvykusios istorijos.

Draudikai trijų instancijų teismams dėstė, kad tada LJL priklausęs laivas „Venta“, pakrautas jų apdraustu kroviniu, išplaukė iš Indijos į JAV ir Kanados uostus. Dėl įsiskolinimų degalų tiekimo bendrovei laivas buvo areštuotas Kamdene (Naujasis Džersis, JAV). LJL neturėjo finansinių galimybių padengti laivo skolas, todėl draudikai jos prašymu ir vardu sumokėjo 785 000 JAV dolerių skolą ir taip išsaugojo laivą nuo pardavimo aukcione užsienio valstybėje už mažesnę nei rinkos kainą.

2015 m. rugsėjo 2 d. draudikai ir LJL sudarė atsiskaitymo sutartį, kurioje susitarė dėl skolos grąžinimo, tačiau „Laivininkystė” to taip ir nepadarė.

Vokiečiai mano, kas dėl jų nuostolių solidariai yra atsakinga ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), kuriai buvo įkeista „Venta“, nes ir LJL, ir šios bendrovės atstovai susitikimo metu buvo patvirtinę, kad reikiama suma bus išmokėta pardavus šį laivą. Tačiau laivui grįžus į Klaipėdą LG esą atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti tokią sąskaitą. Anot draudikų, LG derėjosi nesąžiningai, į susitarimo projektą „sąmoningai įtraukė siurprizinę sąlygą dėl valdybos pritarimo ir neįvykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos posėdį”.

„Venta“, beje, buvo įkeista tris kartus. Pirmą – SEB bankui už dar 2008 m. vasarį LJL paimtą paskolą, antrą – valstybės valdomai AB „Smiltynės perkėla” už 2015 m. gegužę suteiktą 500 000 Eur paskolą ir galiausiai LG už tų pačių metų rugpjūtį suteiktą beveik 3 mln. Eur paskolą.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalį nutraukė bylos dalį dėl draudikų reikalavimų LJL, nes įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas toks jų finansinis reikalavimas, o pretenzijas LG atmetė kaip nepagrįstas – esą šį įmonė nėra atsiskaitymo sutarties šalis ir neprisiėmė pagal ją jokių įsipareigojimų. Akcentuota, kad galimą žodinį susitarimą paneigia faktas, jog buvo sudarytas taip ir neįsigaliojęs sutarties priedas.

Anot šio teismo, draudikai, atlikdami mokėjimus už LJL, žinojo apie šios sunkią turtinę padėtį, taip pat žinojo, kad laivas įkeistas bei areštuotas dėl skolų.

Lietuvos apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi „Lampe & Schwartze K. G.“ skundą, panaikino tik tą Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl laivo hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.

„Mažai tikėtina, kad atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo finansininko pavaduotojas būtų galėjęs įmonės vardu įsipareigoti atsisakyti didelės dalies iš hipotekos sandorio gautinos sumos už laivą. Vien aplinkybė, kad šalys susitiko derėtis, nereiškia, jog ieškovės interpretacija dėl žodinio sandorio egzistavimo yra reali. Derybos nebuvo sėkmingos ir niekas, išskyrus ieškovės atstovą, bylos nagrinėjimo metu žodinio sandorio egzistavimo nepatvirtino. <…> Aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. priedo prie atsiskaitymo sutarties projekte buvo įtraukta sąlyga dėl valdybos pritarimo ar kad valdyba nebuvo sušaukta, taip pat savaime nereiškia nesąžiningų atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų, nes niekas to padaryti atsakovės neįpareigojo”, – konstatavo Apeliacinio teismo kolegija.

Hipotekos sutarties panaikinimas buvo pagrįstas tuo, kad ji suteikė privilegiją vienai iš kreditorių – AB ,„Smiltynės perkėla“ – gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus. Tačiau restitucija taikyta nebuvo, nes nebuvo įrodymų, pagrindžiančių kokias nors AB ,,Smiltynės perkėla“ pagal tokią sutartį gautas sumas.

LAT argumentai

LAT skundą pateikę draudikai tvirtino, kad žodinio susitarimo egzistavimą esą pagrindžia aplinkybė, jog jie ėmėsi veiksmų, kad „Venta” parplauktų į Klaipėdą. Esą jokio kito motyvo tiesiog prarasti lėšas gelbėjant svetimą ir dar įkeistą laivą nebuvo.

Vokiečiai tikino, kad pagal 1989 m. Tarptautinę turto gelbėjimo vandenyse konvenciją gelbėjant laivą patirtas išlaidas turi atlyginti galutinis naudos gavėjas – LG. Atsakovai savo ruožtu pabrėžė, kad veiksmai siekiant atlaisvinti laivą nuo areštų yra nelaikytini jo gelbėjimu šios konvencijos prasme.

Su pastaruoju argumentu sutiko ir LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Alė Bukavinienė, Rimvydas Norkus ir Sigita Rudėnaitė. Tačiau ji konstatavo, kad žemesnės instancijos teismuose bylos esmė nebuvo atskleista. Dėl to šis klausimas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Anot LAT, būtina išsamiau išnagrinėti žodinio susitarimo buvimo ar nebuvimo aplinkybes, ikisutartinius santykius.

Kreditoriai neatgaus apie 17 mln. eurų

LJL šiuo metu jau yra likviduojama. Pasak jos bankroto administratoriaus Daliaus Volskio, įmonė nebeturi jokio turto ir Klaipėdos apygardos teismui jau yra pateiktas prašymas konstatuoti jos veiklos baigtį, o po tokio sprendimo ji jau būtų išregistruota.

„Mes tą skolą esame pripažinę bankroto procese, patvirtinę, bet jiems lėšų kaip kreditoriams neužteks, nes nebėra turto, iš kurio būtų galima padengti”, – sakė administratorius.

Pasak jo, iki šiol yra apie 17 mln. eurų kreditorinių reikalavimų, kurie yra nepatenkinti.

LG atstovai „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad įmonė iš LJL neatgavo 2 825 509,73 Eur.  „Smiltynės perkėlos” vadovas Darius Butvydas sakė, jog šiai įmonei irgi teko atsisveikinti su 500 tūkst. eurų paskola.

Pasak D. Volskio, šioje byloje linksniuojamas laivas „Venta”, kaip ir „Raguva”, buvo parduotas 2016 m. liepą. „Ventą” nupirko Maršalo salose įregistruota bendrovė „Medway marine Ltd”. Administratorius sakė laivo pardavimo kainą galintis atskleisti tik kreditoriams. Buvo skelbiama, kad pradinė laivo kaina trečiosiose varžytinėse siekė 1,3 mln. eurų.

Šiuo metu „Venta” jau vadinasi „Diamon A” ir plaukioja su Palau vėliava.

„Venta” „Diamond A” tapo dar Klaipėdoje. Bocmano (marinetraffic.com) nuotr.

Kritikavo gelbėjimo procedūras

Paskutinį kartą teigiamą veiklos rezultatą LJL buvo demonstravusi 2007 m. Ją pradėjo klampinti iš SEB banko paimtos paskolos laivams įsigyti. Teigta, kad ypač padėtį pablogino prieš pat pasaulinę ekonominę krizę įsigyta „Venta”.

2015 m. kovą buvo paskelbta, kad socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų. Tada tokius valdžios planus Investuotojų asociacija buvo pavadinusi valstybės pinigų švaistymu.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus – užsienio uostuose buvo sulaikyti penki laivai, kuriuose buvo apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams buvo skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekė apie 20 mln. eurų.

Liepos gale Susisiekimo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą LJL, tačiau jau po kelių dienų ji buvo premjero A. Butkevičiaus įpareigota nutraukti bankroto inicijavimo procedūrą, nes buvo suręstas planas, jog įmonė bus gelbėjama 3 mln. eurų paskola, kurią suteiks LG.

Šį planą netruko sukritikuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Papildomai įkišti dar 3 mln. eurų į įmonę, kur valstybė turi tik 56 proc., kur laivai jau neatitinka konkurencingumo kriterijų, kur visiškai aišku, kad vėliau ši įmonė bankrutuos – tikrai negalima, o gelbėti žmones – privalu. Visi valstybės piliečiai šiandien susimeta 3 mln. eurų ir sumoka iš savo kišenės už nekompetenciją, už pradelsimą, už negebėjimą valdyti tos įmonės. 2013 metais jau buvo informacija ir buvo kreipimasis į Vyriausybę, kad su šia įmone yra problema. Uždelsta spręsti įmonės problemas, iš 11 laivų liko 5. Susisiekimo ministerijos aplaidumas atvedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie atrodo galimai neatitinka ES teisės ir prieštarauja mūsų vidaus įstatymams“, – tada sakė ji.

Tų pačių metų rugpjūtį dėl tokios paskolos suteikimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tuometinis Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis. Jis prašė ištirti, ar LG finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su Europos Komisija kaip valstybės pagalbos priemonė. Rudenį prokurorai konstatavo, kas tokia paskola buvo suteikta teisėtai.

Kai 2015 m. rugsėjį 500 tūkst. eurų LJL paskolino ir kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė – „Smiltynės perkėla”, Investuotojų asociacija tokį sprendimą ironiškai pavadino įmonės noru išplaukti į platesnius vandenis.

„Paskola sudaro reikšmingą „Smiltynės perkėlos“ nuosavo kapitalo dalį – beveik 10 proc. Ar tai reiškia, kad įmonė valdoma neefektyviai, nes būtų buvę galima mokėti akcininkui dividendus, kai biudžetas deficitinis? 2014 metais, per pusę metų, įmonė uždirbo 737 tūkst. Eur pelno, o dabar tuo pačiu metu patyrė 112 tūkst. Eur nuostolio. Nelabai suprantame, ar „Smiltynės perkėla“ yra bankas, į kurį paskolų gali kreiptis ir privatus verslas, ar įmonė yra tik dar vienas Susisiekimo ministerijos įrankis, siekiant išvengti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto“, – tada pranešime cituojamas Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Jis tada priminė, kad pagal įstatymus, „Smiltynės perkėlos“ valdybos nariai savo turtu atsako, jeigu dėl jų veiksmų būtų padaryta žala įmonei. Tuo metu „Smiltynės perkėlos“ valdyboje dirbo Susisiekimo ministerijos atstovai Saulius Girdauskas, Ona Barauskienė ir nepriklausomas narys Arvydas Saročka.

Prezidentė D. Grybauskaitė, 2016 m. skaitydama metinį pranešimą, LJL istoriją pavadino „tarptautinę gėdą jau kainavusia bankroto pamoka”.

KOMENTARAS

Sigitas Dobilinskas, paskutinis LJL vadovas

Viskas buvo dėl jų drausto krovinio, įstrigusio Amerikoje. Dalį mokėjo LJL, dalį jie. Aš tada būdamas direktoriumi pasirašiau sutartį, kad mes jiems grąžinsime pinigus. Bet kada vyko derybos toliau, „Lietuvos geležinkelių” valdyba nusprendė, kad daugiau jokių kreditų LLJ nebegalima duoti, viskas užsisuko, liko ir šita sąskaita nebeapmokėta. Faktiškai atėjo bankrotas. SEB bankas irgi nebesutiko daugiau kredituoti ir jokių išlygų daryti, o „Lietuvos geležinkeliai” vieni tai daryti nei norėjo, nei galėjo. 

Tačiau draudikai apmokėdami tas sąskaitas žinojo, kokia padėtis, kas vyksta „Laivininkystėje”. Dokumentų nemačiau, bet iš nuogirdų girdėjau, kad jei tas jų krovinys būtų buvęs nepristatytas, jiems grėsė per 10 milijonų dolerių bauda. Jie iš pradžių buvo priėmę sprendimą, kad perkraus tą krovinių į kitą laivą. Mes jau buvome susitaikę, kad jie perkraus ir mums bus visai liūdnai, bet vėliau  jie persigalvojo ir pasiūlė dalį mums sumokėti skolų, dalį patys, kad laivą pavyktų išlaisvinti ir jis dar spėtų nuplaukti į Kanadą. Taip ir buvo padaryta.

Mes tuo metu mokėdavome visiems, bet pirmiausia stengtasi atsiskaityti su gyvybiškai darbui reikalingais. Jie apmokėjo už kurą, mes mokėjome už prastovas uoste, algas jūreiviams. Kai buvo įsiskolinimai kuro kompanijoms, jos nesutiko pilti kurą vien tik už jį sumokant, reikėjo dar padengti ir dalį skolų. 

ISTORIJA

LJL buvo įsteigta 2001 m. privatizuojant keltų bendrovę „Lisco“, nuo jos atskyrus strateginiam investuotojui nereikalingą sausakrūvių laivų verslą ir skolas. „Lisco“ įsigijo Danijos DFDS.

LJL buvo bandoma privatizuoti 2002-2003 m., tačiau didžiausią kainą – 33 mln. Lt – tada pasiūlė danų kompanija „Trident Marine“, kuri, suabejojus jos kapitalu, vėliau buvo pašalinta iš konkurso ir akcijų pardavimas nutrauktas.

Antrą kartą šią bendrovę norėta privatizuoti 2010-aisiais, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis. Tada tokiems ketinimams pasipriešino Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitos jūrinės bei visuomeninės organizacijos.

2015 m. rugsėjį Vyriausybė nutarė valstybei nuosavybės teise priklausančias 56,66 proc. LJL akcijų perduoti LG. 

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi LJL buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.