Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, aplankę tris šalies ugdymo įstaigas, kuriose maistas buvo pradėtas tiekti švediško stalo principu, nusprendė, jog būtų tikslinga tai pasiūlyti daryti ir kitoms mokykloms.

Tad ministerijoje pradedamos rengti specialios rekomendacijos, kaip būtų galima mokykloms tobulinti vaikų maitinimą, įvedant švediško stalo ypatumus. Planuojama, kad tokios rekomendacijos turėtų būti parengtos iki šių metų pabaigos ir pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei. Tai būtų pasiūlymai, dėl kurių ugdymo įstaigos galėtų laisvai apsispręsti – nori jos to ar nenori.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, švediško stalo principu vaikų mitybą organizuojančios mokyklos pastebi nemažai teigiamų rezultatų. Tai esą padeda ne tik ugdyti sveikos mitybos įpročius vaikams, bet ir mažinti maitinimo kaštus bei maisto atliekas.

„Parengtomis rekomendacijomis bus galima naudotis organizuojant ne tik mokyklų, bet ir poilsio stovyklų, neformalaus ugdymo mokyklų ir kitų vaikų kolektyvų maitinimą“, – pranešime spaudai cituojamas A. Šešelgis.

Siekdami įvertinti skirtingų mokyklų patirtį, SAM specialistai aplankė 3 Kauno rajone esančias pilotines mokyklas iš 6, kurios nuo 2017 metų mokinių maitinimą organizuoja švediško stalo principu. Tai Ringaudų pradinė mokykla, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos. Taip vaikų mitybą organizuoja ir dar 3 mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario ir Vilkijos gimnazijos.

Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla naują maitinimo modelį pirmiausia pritaikė pradinių klasių mokiniams, tarp jų ir nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams. Mokyklos vadovų nuomone, švediškas stalas sumažino socialines ribas tarp vaikų, jie tapo savarankiškesni, o tėvai esą džiaugiasi, jog pietums skirtų pinigų vaikai neišleidžia bandelėms ir vaisvandeniams bei dažniau valgo sriubas ir daržoves, kai patys jų įsideda. Taip pat išaugo vaikų, valgančių valgykloje, skaičius ir sumažėjo nesuvalgyto maisto atliekų.

Lapių pagrindinėje mokykloje darbuotojai pastebėjo, jog pakeitus maitinimą, pagerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai, sumažėjo eilės, o vaikai valgo šiltesnį maistą, nes valgį įsideda patys iš šilumą palaikančių indų. Jiems antrina ir Ringaudų pradinės mokyklos darbuotojai, kurie pastebėjo, jog vaikai noriau mokosi tinkamai elgtis prie stalo bei naudotis peiliu ir šakute, o mokykla sulaukia teigiamų tėvų atsiliepimų.

Mokyklų bendruomenės ir specialistai pastebi, jog leidžiant vaikams rinktis maistą nuo švediško stalo, valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui, vaikai tampa savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto nori suvalgyti. Tad jie suvartoja daugiau daržovių, vaisių bei prisiima atsakomybę už nesuvalgytą maistą. Labiausiai pastebimi pagerėję mokinių socialiniai įgūdžiai – išaugusi valgymo kultūra ir mandagesnis bendravimas. Nuogąstavimai, jog vaikai mieliau rinksis prie mokyklos esančias greito maisto užkandines, anot pranešimo, nepasitvirtino, nes estetiškas maisto pateikimas skatina moksleivius rinktis sveikesnį valgyklos maistą bei lavina jų skonį ir gerina mitybos įpročius.