[vc_row][vc_column][vc_column_text]Pirmadienį 8 val. visose savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose – dėl galimybės išsaugoti pilietybę ir Seimo narių sumažinimo.

Išankstinis balsavimas šį kartą vyks net penkias dienas – balsuoti bus galima iki pat penktadienio, gegužės 10-osios, 20 val. Su savimi reikia turėti tik dokumentą, kuriame yra asmens kodas. Balsuoti iš anksto galima bet kurioje savivaldybėje nepaisant deklaruotos gyvenamosios vietos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybės patalpose nuo pat ryto savo valią panoro pareikšti ir gausus būrys kariškių.

Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali tik rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją ar tikrąją karo tarnybą, yra misijose ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose. Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose vyks gegužės 8–10 d. nustatytomis valandomis. Rinkėjai, pageidaujantys balsuoti specialiuose balsavimo punktuose, turi kreiptis į tokių įstaigų administracijas.

Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, turi atvykti ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Taip pat gali atvykti ir rinkimų stebėtojai. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. Rinkimų komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.

Prezidento rinkimuose rinkėjai gali rinktis iš devynių kandidatų: Vytenio Povilio Andriukaičio, Arvydo Juozaičio, Valentino Mazuronio, Gitano Nausėdos, Mindaugo Puidoko, Naglio Puteikio, Sauliaus Skvernelio, Ingridos Šimonytės ir Valdemar Tomaševski.

Referendume dėl pilietybės piliečių klausiama, ar jie sutinka, kad 12-asis Konstitucijos straipsnis būtų pakeista į tokią formuluotę: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas”.

Norint, kad ši Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų įregistruotų šalies rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1 233 758 rinkėjai.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus rinkėjai turi pritarti ar ne, kad 55-ame Konstitucijos straipsnyje būtų įtvirtinta, kad būtų nebe 141, o 121 parlamentaras. Pritarus tokiai nuostatai ji būtų taikoma eiliniams arba pirmalaikiams rinkimams, kurie vyktų po tokio teisės akto įsigaliojimo.

Pastarasis Konstitucijos keitimas įsigaliotų jei jam pritartų daugiau negu pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Tad šiuo atveju „už“ referendumo metu turi pasisakyti ne mažiau negu 819 443 piliečiai.

Visi trys balsavimo biuleteniai yra skirtingų spalvų.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”81503,81504,81505,81506,81507,81508,81509,81510,81511,81512,81513,81514,81515,81516,81517,81518,81519,81528,81529″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]