Miestas, Svarbu

Muzikiniame teatre – sovietmečio statybų siurprizas (7)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-05-09


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbus atliekančios bendrovės „Infes” specialistams teko imtis projekte nenumatytų darbų – tvirtinti po rekonstrukcijos liksiančios senosios pastato dalies grindų pagrindus.

Mikropolius gręžia subrangovai iš Estijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis pasakojo, kad stabilus gruntas šioje vietoje yra 10 metrų gylyje, o kartais ir dar giliau. Pradėjus rekonstrukciją buvo pastebėta, kad reikia tvirtinti palei Herkaus Manto gatvę liekančio pastato dalies grindų pagrindus – pavyzdžiui, foje vieta jau buvo „pasėdusi”. Dėl to buvo nuspręsta gręžti ir betonuoti vadinamuosius mikropolius.

„Lietuvoje dažniausiai gręžiama lauke su dideliais įrengimais, o čia viską reikia atlikti viduje, pačiame pastate. Todėl teko samdyti rangovus iš Estijos, kurie turi tokią techniką, galinčią vinguriuoti po teatro vidų. Iš viso turės būti išgręžti ir išbetononuoti 108 tokie mikropoliai”, – sakė J. Vaznelis.

Netrukus turi prasidėti ir polių gręžimas naujajam priestatui. Tai darys įspūdingų gabaritų technika, kuri dalimis jau pradėjo keliauti į statybvietę iš Latvijos.

Skaičiavimai parodė, kad vandeningame grunte atitvariniai poliai turi būti ne mažesnio kaip 0,8 m arba net 1 m skersmens, papildomai sustiprinti vadinamaisiais inkarais. Pačių polių ilgis bus 16,6–20 metrų. Juos apibetonavus, bendras atitvarinės sienos storis bus daugiau kaip metras. Pačioje pamatų duobės apačioje bus įrengta apie 550 polių, o betoninė grindų plokštė bus pusės metro storio.

Į statybvietę iš Latvijos jau pradėjo keliauti polius gręšiančios technikos dalys. Martyno Vainoriaus nuotr.

Naujasis priestatas bus įgilintas iki 12 m gylio, vos 70 m atstumu nuo Dangės upės. Tad dauguma patalpų bus 10 m žemiau negu upės lygis. Statybininkams teks iškasti tokio dydžio duobę, kurioje galima būtų įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti vieną šalia kito net tris „Smiltynės perkėlos” keleivinius keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kelto kaminas ar antena.

Pirmasis Klaipėdos kultūros rūmų, po nepriklausomybės virtusių Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, projektas buvo parengtas 1955-1956 metais. Jo autoriai – architektai Algimantas Mikėnas, J. Gudelis, Antanas Algimantas Sprindys. Galutinis projektas buvo patvirtintas 1959 m. Jo autorius jau buvo tik A. Mikėnas.

Pirmoji rūmų dalis buvo atiduota eksploatuoti 1963 m., antroji – 1964-aisiais. Ant 33 m aukščio administracinės dalies stogelis su pirmuoju mieste skaitmeniniu laikrodžiu buvo sumontuotas tik po dešimties metų. Rūmus statė Keturioliktoji statybos valdyba (1966 m. pervadinta į Klaipėdos statybos tresto 1-osios statybos valdybą), vadovaujama Mykolo Pužausko.

INFORMACIJA

Pernai rugpjūčio pabaigoje prasidėjo realūs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai, rugsėjo 14-ąją surengtos oficialios ceremonijos metu po jo pamatais įkasta simbolinė kapsulė.

17,796 mln. Eur vertės rekonstrukcijos darbus atlieka bendrovės „Infes“ ir „Hidrostatyba“. Rangos darbų sutarties trukmė yra 7 metai, tačiau teatro vadovė Laima Vilimienė yra sakiusi, jog tikisi, kad statybos bus baigtos per trejus metus.

„Atvira Klaipėda“ vykdo projektą „Muzikinio teatro metamorfozė“ – į specialiai sukurtą portalo puslapį vis įkeliame rekonstrukcijos nuotraukas, kad mūsų skaitytojai galėtų matyti, kaip „bjaurusis ančiukas“ virsta puikia gulbe. 


2019-05-09

7 komentarai apie “Muzikiniame teatre – sovietmečio statybų siurprizas”

  1. Stebiuosi kokie analfabetai priima sprendimus. Aš nesu didžioji specialistė, bet ir taip aišku, kad bus problemų su gruntu. Jau ne viename centro absurdiškų projektų pristatymuose tą nuomenę išsakė studentai, o čia sėdi tokie veikėjai ir stumia kvailas idėjas.

    • Tie veikėjai įsivaizduoja esantys visažiniai… Žino geriau nei architektūros profesionalai… Tiems veikėjams tik suuma galvoje! Kuo didesnė suma, tuo galimai daugiau nuo sąmatų gaus už viešųjų pirkimų laimėjimus rangovai atlygins po 10% nuo sąmatų… Todėl branginti apsimoka!

  2. Stabdyti tą rekonstrukciją! Mero, teatro vadybininkės ir kultūros ministrės trijulės sumanymas! Kas jie tokie kad sprendžia už architektus ir visuomenę! Visos bendruomenės yra prieš. Architektai prieš. Vyriausiasis architektas prieštaravo.
    Tai kas čia per marazmai? Pinigų įsisavinimo poreikis užtemdė protą, sąžinę ir net baimę. Vadinasi čia jau zombiai kokie tai matantys €€€€€ daug €€€€€€ eurų ir daugiau nieko… Gal dvasnai artėjant viskas vienodai šviečia?…. 🤔😓💰

  3. projektai, kaip taisyklė visada labai brangūs ir absurdiški, tad nereiktų ypatingai stebėtis – tokie dėsniai. Tai asmeninis V.Grubliausko “projektas” nes jis priėmė asmeninį sprendimą atimti iš miesto bendruomenės (buvusius miesto bendruomenės “kultūros namus” ) kurie laikinai panaudai buvo suteikti tuomet naujai mieste įsikūrusiam muzikiniam teatrui mieste. Tai jis frakcijoje prašė nesikišti ir jis pats viską “sutvarkys” ir padarys iki 2020 metų. Šiai istorijai daugiau jau nei 20 metų kai A.Žigaitytė jau buvo paslapčia “nusipaišiusi” muzik. teatrą ir stūmė įdėją statybai Dangės skvere. Suabejojus šioms užmačioms, po gero dešimtmečio politikų klejonių buvo atliktos studijos (kur galėtų būti statomas) bei urbanistinio/architektūrinio vietos parinkimo konkurso ir specialistų sprendimo, kad geriausia vieta tokiam prestižiniam miesto objektui būtų Dangės upės ir Kuršių marių pakrantė šalia šiaurinio rago ( dabar projektuojamas Memelio miestas). Tačiau ir į šias specialistų rekomendacijos nebuvo įsiklausyta motyvuojant gruntinio vandens lygiu, brangia statyba, ilga trukme ( R.Cibauskas, R.Taraškevičius, S. Gentvilas). Praėjo dvi V.Grubliausko meravimo kadencijos ir “paaiškėjo”, kad prasti pamatai ir kuo tai kvepia – objekto didžiaja dalį samatos “sukišime” po žeme stiprinimams, antžeminei daliai tada jau trūks finansavimo ir teks smarkiai taupyti. Rezultate turėsime dar vieną brangų ir kol kas neaiškios kokybės objektą miesto centre ( baseino pavyzdys). Didžiojo liberalizmo įdėjų, laisvo ir atviro, bendruomeniško miesto propaguotojo – mero, bet paties muzikinio teatro projekto taip niekas ir nematė. Kas ir kokį ji paslapčia sukurpė niekas ir nerodė :). Taip kaip ir su dramos teatru ( už statybas mokėjome du kartus) gali nutikti ir su muzikiniu. O požeminiai parkingai po Atgimimo aikšte turi būti, nes jei nebus, paties muzikinio teatro statyba neteks finansavimo iš Kultūros ministerijos ir teks kaštus pasidengti iš miesto biudžeto. Brangstantys pamatai tai tik šio muzikinio politikų spektaklio pradžia ir pamatai ne pati brangiausia pozicija tokio tipo objekte. O nors parkingo kaina ir “atidalinta” nuo muzikino, bet viso būsimo komplekso 1kv/m kaina tikrai “lips” iš suplanuotos ir labai ženkliai ( dirba Hidrostatyba). Tačiau – tokia kaina už mūsų norą turėti jazmenus mieste. Būtu smagu jei naujoji miesto taryba išleistų UKAZĄ teikti visą info, o visuomenininkai viešintų (mūsų pinigai) statybos proceso monitoringą. Kiekvieną mėnesį matytume kiek numatyta ir kam pagal sąmatą ir kiek išleistą faktiškai.

  4. Yra prisimenančių tas statybas. Ir kad ten slankus gruntas, jau tada buvo žinoma. O dabartiniams rekonstruotojams staigmena! Tegu dabartinė rekonstrukcija prastovi stabiliai bent 20 metų…. vokiečiai žinodami apie statybas prie upės ir aukštus gruntinius vandenis giliai į žemę nesikasė… o dabar atradimai atliekami iš naujo, kai nesimokoma iš istorijos.

  5. Tai kaip bus su požemine automobilių stovėjimo aikštele po Atgimimo aikšte ? Kiek ji mums kainuos ?

    • bet kokia pozemine aikstele bus po vandeniu. nes gruntinis vanduo vos metras du po zeme yra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt