P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto bėdos: aplinkosauga žvilgčioja į direkciją ir savivaldą (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-05-10


Nors Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) uostamiestyje suorganizuoto pasitarimo tikslas buvo aptarti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco”) veiklą, „poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano pažangą”, numatomas įgyvendinti priemones, reziumuojant dviejų valandos trukmės pokalbius šis klausimas praktiškai nuėjo į antrą planą.

AAA vadovo Rimgaudo Špoko įsitikinimu, daugiau pastangų sprendžiant aplinkosauginius uosto klausimus turėtų dėti Uosto direkcija ir Klaipėdos savivaldybė, tad joms bus nusiųsti atitinkami raštai.

Rodo pirštu į naftininkus

Pačioje susitikimo pradžioje asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” vadovė Alina Andronova teigė, kad balandžio pabaigoje jos bute Švyturio gatvėje ant vidaus palangių vėl buvo stambios suodinos dulkės, kurios tepė ir palanges, ir rankas, o nusivalė labai sunkiai.

Laikinasis „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, reaguodamas į tai, teigė, kad įmonė nei naftos kokso, nei anglies nekrauna, kad susidarytų tokios nuosėdos.

„Kodėl tik vieną įmonę turite omenyje? Pažiūrėkite, kad turintys rekuperatorius įjungia, kada degina „lojus”. Tada kyla suodžiai. Mačiau nuotraukas – ten grynai suodžiai”, – sakė „Klasco” vadovas.

Rekuperatorius turi ir tam pačiam koncernui „Achemos” grupė kaip ir „Klasco” priklausantis Krovinių terminalas, o deginimo fakelą – tik AB „Klaipėdos nafta”.

Pastarosios Aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė, komentuodama tokį V. Štumbero pareiškimą, „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad įmonės naudojami lakiųjų organinių junginių (LOJ) deginimo ir LOJ rekuperavimo įrenginiai veikia tokiu technologiniu pagrindu, kad jų veiklos metu nesusidaro jokių nesudegusio kuro juodų dalelių – suodžių.

„Deginimo įrenginyje sudeginami surinkti LOJ  – įvairios koncentracijos angliavandenilių mišinys, kurie susidaro tanklaivių ir autocisternų krovos metu. Deginimo metu LOJ sudega visiškai – įvyksta jų destrukcija ir į aplinką patenka tik galutiniai degimo produktai – azoto ir anglies oksidai. Kad būtų užtikrintas visiškas LOJ sunaikinimas, deginimo įrenginyje papildomai naudojamos gamtinės dujos. Dėl visiškai automatizuoto deginimo proceso suodžiai nesusidaro. LOJ rekuperavimo įrenginyje nevyksta jokia degimo reakcija, todėl suodžiams ten susidaryti neįmanoma technologiškai. Surinkti dujinės fazės LOJ praėję pro aktyvuotos anglies paviršių paverčiami į skystį ir grąžinami į benziną”, – aiškino specialistė.

Įsigys transporterį su magnetu

„Klasco“ technikos direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dėl įmonės poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano „iš principo naujovių nėra, jis veikia”. Taršos matavimo stotelė viršijimus esą fiksuoja tik tada, kai tai yra ir visame mieste viršijimai ir vėjas pučia nuo jo pusės.

„Keliai laistomi, drėkinami, kur geležies grūdos granulės, ten teritorija dar ir nuolat valoma. Pasirašyta sutartis dėl transporterio su magnetu gamybos su Airijos kompanija. Po šešių su puse puse mėnesių turėtume jį gauti”, – teigė A. Kamarauskas.

Dabar ties Švyturio gatve kraunamus birius krovinius „Klasco“ numato iškelti ties 10-11 krantinėmis kai tik jos bus baigtos rekonstruoti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu V. Štumbergas informavo, kad visa detali informacija apie taikomas priemones bus teikiama tik institucijoms, o jos, jei norės, galės teikti bendruomenėms ir visiems kitiems. Tokia esanti „Klasco“ savininkų pozicija.

Ketvergių bendruomenės atstovei Raimondai Zaborei pareiškus, jog teko matyti „tiesiog raudoną” Naująją uosto gatvę ties „Klasco“ įvažiavimu, V. Štumbergas teigė, jog yra grafikas, pagal kurį plaunamas išvažiavimas iš įmonės. Dieną tai esą daroma ne mažiau kaip du kartus, bet kai būna karšta tai esą atliekama ir po aštuonis kartus.

„Siunčiame, kad speciali mašina valytų gatves pagal Vitės bendruomenės prašymus. Tai vakuuminė mašina, kuri nekelia dulkių. Apsispręskite, kas ką atstovaujate, apsijunkite ir jei susitarsite, kad KIDE teiktų prašymus dėl tokio valymo, mums tikrai jokio skirtumo. Laužkite ir kad miestas sutvarkytų kiemą, kur yra smėlio krūvos, taršos šaltiniai”, – sakė laikinasis įmonės vadovas.

Jis taip pat neigė kitų bendruomenių atstovų teiginius, kad „Klasco“ vykdo krovą ir esant stipriam vėjui.

„Kranai automatiškai atsijungia, kai vėjo greitis siekia 16 metrų per sekundę. Vokiečiai juos yra sukalibravę. Laivo „šiplouderis” atsijungia prie 14-15 metrų per sekundę”, – teigė V. Štumbergas.

Pasak jo, dabar ties Švyturio gatve kraunamus birius krovinius numatoma iškelti ties 10-11 krantinėmis, kai tik jos bus baigtos rekonstruoti. Ten esą planuojama įrengti sprinklerinę sistemą, kuri turėtų padėti išvengti dulkėjimo.

V. Štumbergas taip pat priminė, kad dar buvęs įmonės generalinis direktorius Audrius Pauža pateikė paraiškas Uosto direkcijai dėl Smeltės pusiasalio, kur norima iškelti taršius krovinius, krantinių rekonstrukcijos, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta.

Vėją slopinanti tvora nepatiktų gyventojams?

AAA direktorius Rimgaudas Špokas pasitarimo metu pasidalino mintimis, kilusiomis po vizito Rygos uoste.

„Buvome, kur kraunama akmens anglis, ten rietuvių aukštis ribojamas iki 17 metrų. Yra įrengti ir tinklai iki 23 metrų aukščio, jų tikslas slopinti vėją. Tai žiauriai didelis architektūrinis statinys. Jis sudarkytų vaizdą”, – teigė R. Špokas.

V. Štumbaras sakė, jog įmonė buvo domėjusis tokia technologija. Vienos kanadietiškos įmonės sprendinys sumažina vėjo greitį nuo 32 iki 2 m/s. Jis esą kainuotų apie 1,7 mln. eurų.

„Kreipėmės, ar tokios aplinkosauginės priemonės negali finansuoti ES fondai. Sulaukėme atsakymo, kad šiuo metu negalima, pranešime, bet iki šiol nepraneša. Yra dar amerikietiška technologija, ji irgi negraži, 38 metrai aukštis, žmonės būtų nepatenkinti”, – teigė laikinasis „Klasco“ vadovas.

Skundėsi ir smeltiškiai

Pasitarimo metu žodį tarė ir Smeltės gyvenamojo kvartalo atstovas Vigilijus Lisauskas.

„Galiu tik pavydėti girdėdamas, kiek daroma dėl „Klasco“. Mūsų atveju tai yra laukiniai vakarai. Yra trys-keturi konkretūs taršos leidimo reikalavimai, kurių „Kaminera” nevykdo. Pavyzdžiui, leidimas yra 30 000 tonų metalo laužo laikyti teritorijoje, o, mūsų duomenimis, yra 200 tūkstančių. Įsipareigojimas tvorai statyti dar 2012 metų, o statys galbūt 2020 metais”, – dėstė jis.

Tą pačią dieną Individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė” išplatino kreipimąsi į Klaipėdos merą ir kitas institucijas su skundu dėl krovinių gabenimo, įmonės teritorijos laistymo, laikomo krovinių kiekio.

„Ar galite sudaryti veiksmų planą, kuriuo būtų atsakyta Smeltės bendruomenės gyventojams, kaip bus užtikrinta, kad uosto įmonė „Kaminera” laikytųsi visų teisės aktų, kuriais užtikrinama gyventojų gerovė? Kaip užtikrinsite, kad atsakingos institucijos vykdytų savo pareigas?” – rašoma kreipimesi į merą.

Tikisi uosto direkcijos ir savivaldos veikimo

Pasitarimo metu AAA vadovas Rimgaudas Špokas citavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnį, kuris numato, kad viena iš Uosto direkcijos funkcijų yra „įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą”.

„Švyturio gatvės atvejis ir yra įstatyme aprašytas, čia kalbama apie normalų kasdieninį darbą, kad tokių situacijų nebūtų. Kodėl Uosto plėtojimo taryba nesprendžia tokių klausimų? Ji gali suvaidinti esminį vaidmenį, gal galų gale pradės rūpėti bendruomenės interesai”, – sakė R. Špokas.

Anot jo, „reikalus turi pradėti diktuoti ir koordinuoti Uosto direkcija ir Savivaldybė”.

„Kviečiu Savivaldybę bendradarbiauti, kiek reikia, padėsime, gal kompetencijų reikia. Savivaldybė daro, bet kažkokiam inkubatoriuje. Viešajame sektoriuje darbas nepadarytas, kol visuomenė nežino ir nesinaudoja”, – teigė R. Špokas.

Reziumuodamas, kokios išvados turi būti parašytos dvi valandas trukusio pasitarimo protokole, jis teigė, kad  „Klasco” bus paprašyta poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano plano ataskaitų; Savivaldybė – pristatyti savo priemonių planą taršai mažinti; taip pat bus kreiptasi į Uosto direkciją dėl aplinkosauginės funkcijos vykdymo.


2019-05-10

3 komentarai apie “Uosto bėdos: aplinkosauga žvilgčioja į direkciją ir savivaldą”

  1. Gerai pasakė: Apsispręskite, kas ką atstovaujate, apsijunkite ir jei susitarsite, kad KIDE teiktų prašymus dėl tokio valymo, mums tikrai jokio skirtumo. Laužkite ir kad miestas sutvarkytų kiemą, kur yra smėlio krūvos, taršos šaltiniai”, – sakė laikinasis įmonės vadovas. Žmonės nesupranta kiek tų Vitės bendruomenių. Gal ta kide taip neteisėtai vadinasi.

  2. Taigi AAA……išeina, kad skęstančių gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas….. liūdna, kad esate tokie bedančiai…….

  3. Ar tai normalu, kai patys gyventojai, konkrečiai tiesiai į Vyriausybę veiksmus darančios kelios aktyvios ir taršos klausimus išmanančios klaipėdietės padaro aplinkotvarkos reguliavime kaip ir daugiau, nei visos agentūros ir departamentai kartu sudėjus?
    Mano nuomone, valstybės institucijos, įstaigos ir verslas jau daug metų (kai buvo pradėti mažinti apribojimai ir barjerai verslui) tik imituoja aplinkosauginę veiklą, vengia įstatymais apibrėžtų atsakomybių (gyvas įrodymas Uosto direkcija, kuri pagal uosto įstatymą YRA atsakinga už aplinkosaugą uoste, t.y. už visų nuomininkų ir rangovų veiklos kontrolę – bet savo pačių sprendimu valdininkai nusimetė tą funkciją, atseit mes kontroliuojam tik statybos rangovus, bet ne uosto kompanijas, veikiančias mūsų administruojamoje teritorijoje).
    Išsisukinėjimas, baksnojimas pirštais vienas į kitą, nenoras ir negalėjimas, ir nesugebėjimas. Sukurtas solidus ir veikiantis buferis tarp pramonės ir visuomenės – tai ir yra pagrindinė problema, dėl kurios nuolat vyksta ir tęsis tie lokaliniai konfliktai. Tas buferis toli gražu ne visuomenę ir jos sveikatą saugo, deja.
    Iškelsit purvinus, taršius krovinius iš Vitės šalia Smeltės – ir kam gali atrodyti, kad ten gyventojai pasidarys labiau patenkinti? Mieli planuotojai – jūs nuoširdžiai tikite, kad taip bus? Planuojat poilsio zoną klaipėdiečiams ir naują jachtų uostą pietinėje dalyje, bet už tvoros vyks anglių, naftos kokso ir rūdinių medžiagų krova atvira technologija. Jūs žinote, kad krovinio dalelės pavėjui keliaus 2-3km. Tiesiog genialus planas, su vaikais ten ilsėtis bus super, savo jachtas ten norėsit laikyt. Taigi nuolatiniai žalos atlyginimo reikalavimai už apgadintą brangų turtą bus garantuoti. Ar jūs turit planą kaip su draudimo kompanijom tai reguliuosit? Jeigu jau miesto sveikata tamstoms dzin, gal pinigų kalba bus labiau suprantama – išsiaiškinkit ir informuokit kuris mokėsit už kokią nors prabangią jachtą, kurios bures ir denį sugadins birūs ir taršūs uosto kroviniai?

    Jeigu jau pasiektas didžiulis proveržis Klaipėdos aplinkosaugoje – gatvių pašlakstymas vandeniu – tai gal klaipėdiečiai turėtų gauti iš valstybės ir miesto valdžios bent jau prieigą internetu prie oro kokybės matavimo stočių tinklo (kurį dar reikia sukurti visame mieste) – kad kiekviena mama ar darželio auklėtoja pasitikrintų ir žinotų realiu laiku ar dabar tame rajone galima vaikus į kiemą palakstyti leisti, ar geriau tegu lieka prie kompiuterio kiurksoti, nes sveikesni liks. Pasirodo, tai neįmanoma Klaipėdoje, nes realūs taršos duomenys yra paslaptis, žmonės gali gauti informaciją tik apie praėjusių laikotarpių taršą. Visiškai nesveika situacija visom prasmėm, bet permainų į gera dar bus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt