Nors Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) uostamiestyje suorganizuoto pasitarimo tikslas buvo aptarti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco”) veiklą, „poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano pažangą”, numatomas įgyvendinti priemones, reziumuojant dviejų valandos trukmės pokalbius šis klausimas praktiškai nuėjo į antrą planą.

AAA vadovo Rimgaudo Špoko įsitikinimu, daugiau pastangų sprendžiant aplinkosauginius uosto klausimus turėtų dėti Uosto direkcija ir Klaipėdos savivaldybė, tad joms bus nusiųsti atitinkami raštai.

Rodo pirštu į naftininkus

Pačioje susitikimo pradžioje asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” vadovė Alina Andronova teigė, kad balandžio pabaigoje jos bute Švyturio gatvėje ant vidaus palangių vėl buvo stambios suodinos dulkės, kurios tepė ir palanges, ir rankas, o nusivalė labai sunkiai.

Laikinasis „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, reaguodamas į tai, teigė, kad įmonė nei naftos kokso, nei anglies nekrauna, kad susidarytų tokios nuosėdos.

„Kodėl tik vieną įmonę turite omenyje? Pažiūrėkite, kad turintys rekuperatorius įjungia, kada degina „lojus”. Tada kyla suodžiai. Mačiau nuotraukas – ten grynai suodžiai”, – sakė „Klasco” vadovas.

Rekuperatorius turi ir tam pačiam koncernui „Achemos” grupė kaip ir „Klasco” priklausantis Krovinių terminalas, o deginimo fakelą – tik AB „Klaipėdos nafta”.

Pastarosios Aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė, komentuodama tokį V. Štumbero pareiškimą, „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad įmonės naudojami lakiųjų organinių junginių (LOJ) deginimo ir LOJ rekuperavimo įrenginiai veikia tokiu technologiniu pagrindu, kad jų veiklos metu nesusidaro jokių nesudegusio kuro juodų dalelių – suodžių.

„Deginimo įrenginyje sudeginami surinkti LOJ  – įvairios koncentracijos angliavandenilių mišinys, kurie susidaro tanklaivių ir autocisternų krovos metu. Deginimo metu LOJ sudega visiškai – įvyksta jų destrukcija ir į aplinką patenka tik galutiniai degimo produktai – azoto ir anglies oksidai. Kad būtų užtikrintas visiškas LOJ sunaikinimas, deginimo įrenginyje papildomai naudojamos gamtinės dujos. Dėl visiškai automatizuoto deginimo proceso suodžiai nesusidaro. LOJ rekuperavimo įrenginyje nevyksta jokia degimo reakcija, todėl suodžiams ten susidaryti neįmanoma technologiškai. Surinkti dujinės fazės LOJ praėję pro aktyvuotos anglies paviršių paverčiami į skystį ir grąžinami į benziną”, – aiškino specialistė.

Įsigys transporterį su magnetu

„Klasco“ technikos direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dėl įmonės poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano „iš principo naujovių nėra, jis veikia”. Taršos matavimo stotelė viršijimus esą fiksuoja tik tada, kai tai yra ir visame mieste viršijimai ir vėjas pučia nuo jo pusės.

„Keliai laistomi, drėkinami, kur geležies grūdos granulės, ten teritorija dar ir nuolat valoma. Pasirašyta sutartis dėl transporterio su magnetu gamybos su Airijos kompanija. Po šešių su puse puse mėnesių turėtume jį gauti”, – teigė A. Kamarauskas.

Dabar ties Švyturio gatve kraunamus birius krovinius „Klasco“ numato iškelti ties 10-11 krantinėmis kai tik jos bus baigtos rekonstruoti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu V. Štumbergas informavo, kad visa detali informacija apie taikomas priemones bus teikiama tik institucijoms, o jos, jei norės, galės teikti bendruomenėms ir visiems kitiems. Tokia esanti „Klasco“ savininkų pozicija.

Ketvergių bendruomenės atstovei Raimondai Zaborei pareiškus, jog teko matyti „tiesiog raudoną” Naująją uosto gatvę ties „Klasco“ įvažiavimu, V. Štumbergas teigė, jog yra grafikas, pagal kurį plaunamas išvažiavimas iš įmonės. Dieną tai esą daroma ne mažiau kaip du kartus, bet kai būna karšta tai esą atliekama ir po aštuonis kartus.

„Siunčiame, kad speciali mašina valytų gatves pagal Vitės bendruomenės prašymus. Tai vakuuminė mašina, kuri nekelia dulkių. Apsispręskite, kas ką atstovaujate, apsijunkite ir jei susitarsite, kad KIDE teiktų prašymus dėl tokio valymo, mums tikrai jokio skirtumo. Laužkite ir kad miestas sutvarkytų kiemą, kur yra smėlio krūvos, taršos šaltiniai”, – sakė laikinasis įmonės vadovas.

Jis taip pat neigė kitų bendruomenių atstovų teiginius, kad „Klasco“ vykdo krovą ir esant stipriam vėjui.

„Kranai automatiškai atsijungia, kai vėjo greitis siekia 16 metrų per sekundę. Vokiečiai juos yra sukalibravę. Laivo „šiplouderis” atsijungia prie 14-15 metrų per sekundę”, – teigė V. Štumbergas.

Pasak jo, dabar ties Švyturio gatve kraunamus birius krovinius numatoma iškelti ties 10-11 krantinėmis, kai tik jos bus baigtos rekonstruoti. Ten esą planuojama įrengti sprinklerinę sistemą, kuri turėtų padėti išvengti dulkėjimo.

V. Štumbergas taip pat priminė, kad dar buvęs įmonės generalinis direktorius Audrius Pauža pateikė paraiškas Uosto direkcijai dėl Smeltės pusiasalio, kur norima iškelti taršius krovinius, krantinių rekonstrukcijos, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta.

Vėją slopinanti tvora nepatiktų gyventojams?

AAA direktorius Rimgaudas Špokas pasitarimo metu pasidalino mintimis, kilusiomis po vizito Rygos uoste.

„Buvome, kur kraunama akmens anglis, ten rietuvių aukštis ribojamas iki 17 metrų. Yra įrengti ir tinklai iki 23 metrų aukščio, jų tikslas slopinti vėją. Tai žiauriai didelis architektūrinis statinys. Jis sudarkytų vaizdą”, – teigė R. Špokas.

V. Štumbaras sakė, jog įmonė buvo domėjusis tokia technologija. Vienos kanadietiškos įmonės sprendinys sumažina vėjo greitį nuo 32 iki 2 m/s. Jis esą kainuotų apie 1,7 mln. eurų.

„Kreipėmės, ar tokios aplinkosauginės priemonės negali finansuoti ES fondai. Sulaukėme atsakymo, kad šiuo metu negalima, pranešime, bet iki šiol nepraneša. Yra dar amerikietiška technologija, ji irgi negraži, 38 metrai aukštis, žmonės būtų nepatenkinti”, – teigė laikinasis „Klasco“ vadovas.

Skundėsi ir smeltiškiai

Pasitarimo metu žodį tarė ir Smeltės gyvenamojo kvartalo atstovas Vigilijus Lisauskas.

„Galiu tik pavydėti girdėdamas, kiek daroma dėl „Klasco“. Mūsų atveju tai yra laukiniai vakarai. Yra trys-keturi konkretūs taršos leidimo reikalavimai, kurių „Kaminera” nevykdo. Pavyzdžiui, leidimas yra 30 000 tonų metalo laužo laikyti teritorijoje, o, mūsų duomenimis, yra 200 tūkstančių. Įsipareigojimas tvorai statyti dar 2012 metų, o statys galbūt 2020 metais”, – dėstė jis.

Tą pačią dieną Individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė” išplatino kreipimąsi į Klaipėdos merą ir kitas institucijas su skundu dėl krovinių gabenimo, įmonės teritorijos laistymo, laikomo krovinių kiekio.

„Ar galite sudaryti veiksmų planą, kuriuo būtų atsakyta Smeltės bendruomenės gyventojams, kaip bus užtikrinta, kad uosto įmonė „Kaminera” laikytųsi visų teisės aktų, kuriais užtikrinama gyventojų gerovė? Kaip užtikrinsite, kad atsakingos institucijos vykdytų savo pareigas?” – rašoma kreipimesi į merą.

Tikisi uosto direkcijos ir savivaldos veikimo

Pasitarimo metu AAA vadovas Rimgaudas Špokas citavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnį, kuris numato, kad viena iš Uosto direkcijos funkcijų yra „įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą”.

„Švyturio gatvės atvejis ir yra įstatyme aprašytas, čia kalbama apie normalų kasdieninį darbą, kad tokių situacijų nebūtų. Kodėl Uosto plėtojimo taryba nesprendžia tokių klausimų? Ji gali suvaidinti esminį vaidmenį, gal galų gale pradės rūpėti bendruomenės interesai”, – sakė R. Špokas.

Anot jo, „reikalus turi pradėti diktuoti ir koordinuoti Uosto direkcija ir Savivaldybė”.

„Kviečiu Savivaldybę bendradarbiauti, kiek reikia, padėsime, gal kompetencijų reikia. Savivaldybė daro, bet kažkokiam inkubatoriuje. Viešajame sektoriuje darbas nepadarytas, kol visuomenė nežino ir nesinaudoja”, – teigė R. Špokas.

Reziumuodamas, kokios išvados turi būti parašytos dvi valandas trukusio pasitarimo protokole, jis teigė, kad  „Klasco” bus paprašyta poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo plano plano ataskaitų; Savivaldybė – pristatyti savo priemonių planą taršai mažinti; taip pat bus kreiptasi į Uosto direkciją dėl aplinkosauginės funkcijos vykdymo.