Tiek istorikai, tiek ir architektai-urbanistai bei sociologai pažymi, kad Klaipėdos miestas yra išskirtinis dėl II pasaulinio karo pabaigoje patirtos visiškos depopuliacijos ir pokariu vykusio pakartotinio apgyvendinimo. Unikali yra ir jau pirmaisiais pokario metais prasidėjusi  miesto urbanistinė raida.

Straipsnių ciklą jau trečiadienį pradės publikacija, skirta šiuo metu rekonstruojamam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatui – buvusiems Klaipėdos kultūros rūmams. P. Mačiulio (ELTA) Lietuvos centrinis valstybės archyvas nuotr.

Sprendimus dėl Klaipėdos raidos priiminėję specialistai ir valdžios atstovai pakeitė miesto planą iš radialinio į linijinį, nušlavė nuo žemės nemažai karo veiksmus sugebėjusių išgyventi senųjų pastatų, aplinkinius kaimus pavertė naujaisiais uostamiesčio rajonais.

Visi šie sprendimai ir dabar lemia daugelį šiandienos klaipėdiečių kasdieninių patirčių, bet retas kuris paskutiniųjų sovietinės santvarkos metų ar jau po nepriklausomybės atgavimo gimusių kartų atstovų žino vieno ar kito objekto, ar net miesto kvartalo atsiradimo istoriją.

Tad siekdami užkaišyti tokias istorines spragas portalo „Atvira Klaipėda“ žurnalistai pradeda įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamą kultūros ar meno srities projektą „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“.

Jo metu klausinėdami istorikus, skaitydami prisiminimus ar kalbindami tebegyvenančius to meto įvykių liudytojus ir dalyvius, naršydami po archyvus, žurnalistai parengs straipsnių ciklą, kuriame pasakos įvairų pastatų ar kvartalų atsiradimo istorijas, transformacijas, apžvelgs jų dabartį, bandys sužinoti jų dabartinių savininkų ar miesto valdžios planus.

Straipsnių ciklą jau trečiadienį pradės publikacija, skirta šiuo metu rekonstruojamam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatui – buvusiems Klaipėdos kultūros rūmams.