„Mocartas yra operos genijus, o jo opera „Don Žuanas“ yra viena gražiausių operų pasaulio operos istorijoje. Nors viena Mocarto opera privalo būti kiekvieno save gerbiančio teatro repertuare. Tai yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris leidžia įvertinti trupės pajėgumą ir stiprumą. Naują teatro kelią norėjosi pradėti būtent nuo šio veikalo“, –  antradienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, pristatydama gegužės 17 ir 18 d. Žvejų rūmuose įvyksiančią premjerą – Volfgango Amadėjaus Mocarto operą „Don Žuanas“.

„Nors viena Mocarto opera privalo būti kiekvieno save gerbiančio teatro repertuare”, – sakė Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Kas tas „Don Žuanas“?

„Don Žuanas“ – tai opera apie atkaklaus moterų mylėtojo personažą, jo gyvenimo ir mirties istoriją, jaudinanti žmones ne vieną šimtą metų. Don Žuanas skirtingais vardais pasirodydavo jau viduramžiais – tai Italijoje, tai Ispanijoje, tai Vokietijoje ar Prancūzijoje… Šis personažas užkariavo ne tik skirtingų tautų moterų širdis, bet ir visų būsimųjų epochų meną.

Net ir praėjus galybei metų, „Don Žuanas” kūrėjams – vis dar kietas riešutėlis. Iššūkiu šią operą vadina tiek Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, tiek režisierius Jonas Vaitkus, o dirigentas iš Austrijos Josef Wallnig teigia, kad gerai atlikti„Don Žuaną” yra beveik neįmanoma niekur pasaulyje. Statant operą Klaipėdoje chaosą sukelia dar ir tai, kad Klaipėdos muzikinis teatras šiuo metu neturi „namų“. Tačiau, anot austrų dirigento, „Mocartas visada virš mūsų ir mus laimina, kad viskas būtų gerai“.

Ko tikėtis žiūrovui?

Dirigentas J. Wallnig jau kurį laiką vaikšto Klaipėdos gatvėmis, o gyvena Zalcburge, 300 metrų nuo Mocarto gimtojo namo. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Maestro J. Wallnig negali atsidžiaugti iracionaliais režisieriaus J. Vaitkaus sprendimais statant šią operą. Dirigentas užsiminė, kad J. Vaitkus „Don Žuano“ metu sujungs duetą, kuris paprastai scenoje kartu beveik nepasirodo.

Dirigentas T. Ambrozaitis sako, kad kuriant šį spektaklį galioja taisyklė „mažiau yra daugiau“. Nors Mocarto kūryba atrodo lengva, ji be galo sudėtinga. Pasak jo, visas orkestras atlikdamas kūrinį yra kaip peršviečiamas rentgenu.

„Kiekvienas balsas, kiekviena partija, kiekviena smulkiausia nata ar pauzė – viskas yra labai tiksliai apgalvota ir parašyta ne todėl, kad Mocartas tai šiaip sau sugalvojo, o todėl, kad jis yra genijus“, – teigė vyriausiasis teatro dirigentas.

Žadama, kad žmonės režisūriniuose J. Vaitkaus sprendimuose pamatys per dramą kuriamą muziką, o orkestro atlikime bus galima išgirsti per muziką kuriamą dramą. Jei pasiseks, T. Ambrozaitis visiems klausytojams linki pajusti „užvirusio operos katilo garus“, apie kuriuos kažkada kalbėjo legendinis dirigentas Jonas Aleksa.

Režisierius J. Vaitkus sakė, kad šios Mocarto operos metu aktoriai nori nenori turi vertinti partnerio buvimą šalia savęs ir tam, kad viskas įvyktų tiksliai, išmokti vienas kitą girdėti. Režisierius Mocarto muziką taip pat pavadino gydančia ir kartu baudžiančia. Didžiausia bausmė, atliekant Mocarto kūrinius, anot J. Vaitkaus, norų ir realybės neatitikimas.

„Don Žuano“ kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, su režisieriumi J. Vaitkumi ir scenografu G. Makarevičiumi prie vieno kūrinio kartu dirbanti jau nebe pirmą kartą, išdavė tik tai, kad operos metu bus galima tikėtis eksperimentinių sprendimų. Kadangi kuriant operos atmosferą nėra įpareigojimo sukurti tam tikro laikmečio autentiką, kūrėjai pasitelks fantaziją ir sukurs iracionalų pasaulį.

Operai diriguos Mocarto kaimynas

Dirigentas taip pat pademonstravo savo darytą Mocarto rankraščio nuotrauką. Olesios Kasabovos nuotr.

Dirigentas J. Wallnig jau kurį laiką vaikšto Klaipėdos gatvėmis, o gyvena Zalcburge, 300 metrų nuo Mocarto gimtojo namo, Mocarto našlės Konstancos 600 metų senumo name. Dirigentas tvirtina, kad Mocartas yra jo didžioji meilė ir džiaugiasi ta meile galėdamas dalintis su Klaipėdos klausytojais.

Spaudos konferencijos metu dirigentas J. Wallnig susirinkusiems parodė muzikinę „Bibliją“ – operos natų knygą ir pabrėžė, kad Mocartas, kurdamas muziką, į natas įdėjo daugybę emocijų. Orkestrui reikia net 20 repeticijų, kad galiausiai būtų aiškios visos kūrinio detalės. Dirigentas juokavo, kad orkestro pareiga šią muziką su visomis emocijomis klausytojui perteikti tarsi kokį kriminalinį romaną.

Gegužės 22 d. susipažinti su „Don Žuanu“ taip pat galės ir Vilniaus publika. Režisieriaus Jono Vaitkaus jubiliejaus proga opera bus rodoma Rusų dramos teatre.