Į ketvirtadienį rotušėje surengtą pagerbimo renginį atėjusios Lietuvos čempionais tapusios Klaipėdos „Dragūno” ekipos treneris Artūras Juškėnas miesto merui priminė žurnalistų jau paviešintą istoriją, kai pamaina dabartiniams sportininkams galintys tapti jaunieji rankininkai kartu su dalimi bendraamžių krepšininkų lieka už Vytauto Didžiojo gimnazijoje naujai formuojamos sporto klasės borto.
Kol kas gana neapibrėžta yra ir artimiausia „Dragūno” ateitis – jau aišku, kad ekipą po šio sezono palieka mažiausiai penki rankininkai.
Dragūniečiai ketvirtadienį buvo apdovanoti mero padėkomis ir dovanomis. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Kasmetine tradicija tampa Laivų paradas ir „Dragūno” medalių skrydis. Didžioji vertybė yra pastovumas. Esate kiečiausių rankų ir kiečiausių charakterių Lietuvoje turėtojai. Džiaugiuosi, kad mačiau lemiamą kovą. Tokios įtampos, adrenalino, kiek tada buvo aikštelėje ir tribūnose, nepamenu. Tai yra auksinis standartas, auksinė kartelė visoms Klaipėdos sporto komandoms. Tikiuosi, kad trenerio nepavilios didelių šalių platumos ir toliai, kaip nutiko kuriose sporto šakose, kad inkaras liks išmestas Klaipėdoje, krantinė, prie kurios prišvartuotas „Dragūno” laivas, liks Klaipėdoje”, – gražių žodžių čempionams negailėjo meras Vytautas Grubliauskas.
Dragūnietis Gintaras Cibulskis sutiko, kad sezonas buvo „tikrai vykęs ir pavykęs”.
„Nėra dažnas įvykis, kai gali iškovoti du titulus. Patekimas tarp keturių Baltijos lygos stipriausių komandų yra didelis šuolis. Sunkiai dirbome, nes per lengvą darbą nieko nepasieksi”, – sakė jis.
Ekipos kapitonas Arvydas Bučius teigė, jog nauji žaidėjai puikiai prisitaikė, pagavo rimtą ir sezono gale daug davė.
„Daugiausiai dirbame iš visų komandų Lietuvoje, tad toks rezultatas yra sąžiningas. Gaila, kad išvyksta nemažai žaidėjų, bet norisi jiems padėkoti, palinkėti sėkmės, smagu, kad yra kur išvykti”, – sakė jis.
„Esame kryžkelėje, ar liksime tokio stiprumo komanda, pakeisti išvykstančius penkis-šešis žaidėjus adekvačiais kainuoja gerą pinigų sumą, o jų kaip ir nėra. Yra didžiulis darbas. Labai nesinori to daryti legionierių sąskaita. Noras didesnis yra išlikti su tais, ką turime ir imti jaunus žaidėjus, kurie ateityje galėtų būti rimta, stipri komanda, bet ne kitą sezoną. Sprendimas turės būti padarytas apie liepą. Savivaldybės paramos niekada nepakaks, bet negaliu skųstis. Aišku, ji gali daugiau, bet ne vien parama, o tuom pačiom sporto klasėmis galėtų prisidėti, tai jau būtų didelis dalykas mums. Būtų labai gerai, jei savivaldybė padėtų mums susirasti generalinį rėmėją”, – sakė A. Juškėnas.
Pasak jo, sporto klasės yra itin svarbu, kad „Dragūnas” būtų klaipėdietiška komanda – jau ir taip ketverius metus neprisitraukiama nė vieno klaipėdiečio, nes buvo „skylė” ugdant jaunuosius rankininkus.
„Dabar į sporto klasę priėmė keturis vaikus, o aštuoni-devyni liko už borto, neliko ir 4-5 krepšininkams vietos. Tai apie kokią komandą galima kalbėti? Svarbu, kad jie būtų visi kartu, galėtų ryte, vakare kartu treniruotis, visi išvykti į varžybas. Kiti miestai turi sporto gimnazijas, o mes kalbam dar tik apie sporto klases. Mokykla sutinka, resursai yra, tik reikia, kad kai kurie valdininkai padirbėtų, nors to nenori daryti”, – sakė „Dragūno” strategas.
V. Grubliauskas savo ruožtu žadėjo, kad dar susitiks su A. Juškėnu atskirai ir ieškos jo keliamos sporto klasių problemos sprendimo būdų.
Reikia truputi suprasti, kaip vyksta treniruočių procesas, bet deja matosi mieste , kurie kuruoja sportą, visiškai nesupranta to proceso.Tokie žmonės deja formuoja sporto klases.