Beveik nepastebėta Klaipėdoje praėjo gegužės 20-oji – Europos jūrų diena. Tai ir suprantama: Lietuva yra sena šlovinga jūrų valstybė, švenčianti savo Jūros šventę, todėl ir ši dirbtinė Briuselio naujovė Klaipėdoje mums nesvarbi. Atsainiai ją pašventėm, bet tik iš mandagumo. Nes turime savo pačių šlovingą jūrinę praeitį, didingą dabartį, alaus ir šiek tiek savo admirolų.

Lietuva – vienintelė Europos jūrinė valstybė, nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo jūroje, ne taip kaip kokie britai. O pergalių – būta. 

Nenugalėtoji (kaip ir mes) jūrose Pliurinacionalinė Bolivijos Respublika prie gerokai kuklesnio, hm, karo laivyno turi aukštesnio rango admirolų nei mes.

Pasigiriant būtų galima ilgai pasakoti, kaip mūsų Traidenis praturtino jūrų mūšių taktiką, kaip gėdingai nugalėti spruko iš akvatorijos bailūs vokiečiai, danai ir estai. Bet juk mums ir be to viskas aišku. Tik pastebėčiau, kad jeigu Briuselis būtų objektyvus, jis kontinento jūrų dieną švęstų jei ne paskutinį liepos savaitgalį, tai bent tą šlovingąją Karusės vasario 16-ąją. Dieną, kai turi pagrindo švęsti ir kranto pėstija, ir Lietuvos laivyno admirolai. Tik kad tų admirolų mes dar turime nedaug, ant pirštų suskaičiuojami.

O istorija moko, kad kiekvienos save gerbiančios šalies atgrasymo potencialą pirmiausia sudaro jos generolai ir admirolai. Mūsų pietinė kaimynė Rusija turi net specialų tokio rango jėgūnų (силовики; the siloviks – kaip ir perestroyka, anglosaksai neverčia to termino, nes neranda jam pas save atitikmens) korpusą: daugiau kaip 20 000 įvairių rūšių jėgūnų, pasižyminčių didžiule griaunamąja galia. Tuos jėgūnus nuo žmonių galima atskirti pagal specialias kovines šturmo kepures, vadinamas папаха, (o šioms kepurėms savaip pavadinti atitikmens neranda net ir lietuvių kalba).

Ta papacha siuvama iš avino kailio; o tie avinai yra specialiai auginami, tokių dar paieškoti reikia, nes bet koks avinas papachai netinka. Manoma, kad ji jos nešiotojui suteikia ypatingą griaunamąją galią. Admirolai ten nešioja ne tokias buringas papachas, žemesnes ir su snapeliu. Bet ir tos gerai pritaikytos nenugalimai kovos technikai, ten vadinamai шапкозакидательство.

Taigi ir mums reikėtų daugiau savo jėgūnų, generolų ir ypač admirolų, stiprinant savo gynybinį pajėgumą. Kad ir nežymiai silpnesnių galių, be tų avino šturmo kepurių.

Paaiškinimai, kad mūsų karo laivynas per mažas admirolams ar viceadmirolams, man neatrodytų įtikinami. Daugelis valstybių jau seniai suprato, kad admirolai savaime yra šalies ginklas ir turtas, todėl veisia juos kaip mailių prūduose. Nenugalėtoji (kaip ir mes) jūrose Pliurinacionalinė Bolivijos Respublika prie gerokai kuklesnio, hm, karo laivyno turi aukštesnio rango admirolų. Forzai Navalei Bolivianai vadovauja almirantė.

Jei jau taip, tai šlovingajam Lietuvos kariniam laivynui irgi galėtų vadovauti tikras almirantė, talkinamas spiečiaus menkesnių vicealmirančių. Bet… Boliviją valdo Moralesas, o pas mus, brangūs marineros, kas sprendžia? Vieni amoralesai Vilniuje valdžioje, tai argi iš jų ko nors gero gali laukti?