Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai vienbalsiai nusprendė už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Palangai suteikti Palangos miesto garbės piliečio vardus šventojiškiui istorikui, archeologui, kraštotyrininkui, Trijų žvaigždžių ordino kavalieriui Mikui Kostui Balčiui ir ilgamečiam Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės parapijos klebonui Vidmantui Griciui.
Palangos miesto garbės piliečio vardo suteikimo M. K. Balčiui ir V. Griciui ceremonija vyks šeštadienį Palangos kurhauze. Renginio metu Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui bus įteikiamas Mero ženklas.
Atradęs Šventojoje akmens amžių
K. Balčiaus (nuotr.) kandidatūrą teikė Šventosios seniūnijos bendruomenė.
Mikelis (oficialiuose dokumentuose – Mikas Kostas) Balčius – savamokslis archeologas, istorikas, kraštotyrininkas, numizmatas, kolekcininkas – gimė 1948 m. gruodžio 11 d. Šventojoje, vietinio žvejo, latvio arba kuršininko, kaip sako žemaičiai, Mikelio Balčiaus ir Kerstos Dejus Balčienės šeimoje.
Aktyvios kraštotyrinės veiklos pradžia laikytini 1965 metai, kai M. Balčius melioratorių išraustose Šventosios pelkėse atrado pirmąsias akmens amžiaus stovyklavietes. Būtent M. Balčiaus radinių dėka šiuo pajūrio kraštu susidomėjo tuometė Lietuvos istorijos instituto mokslinė bendradarbė, istorikė archeologė Rimutė Rimantienė. Profesorės R. Rimantienės vadovaujamai archeologinei grupei ėmus kasinėti, Šventojoje atrastos neolito laikotarpio (II-III tūkst. prieš mūsų erą) gyvenvietės liekanos.
Per eilę metų M. Balčius Šventojoje surado visą neolitinių gyvenviečių kompleksą, daugiau nei 40 akmens amžiaus žmonių stovyklavimo bei gyvenimo vietų. 1967 m. M. Balčius atrado jūros plaunamus Elijos miestelio kultūrinius sluoksnius, 1990 m. kasinėjo Riciškės karčiamvietę, 1991 m. – Būtingės dvarvietę.
Didelį dėmesį M. Balčius skyrė numizmatikai, tyrinėdamas ir publikuodamas jos šaltinius. Šventojiškis yra įkūręs neoficialų iškasenų ir senienų muziejų.
M. Balčius buvo vienas 1996 m. Šventosios gyvenvietėje įkurtos Kuršių kultūros draugijos steigimo iniciatorių ir yra šios draugijos vadovas. Už indėlį į tradicinio regionų kultūros paveldo saugojimą ir propagavimą, nuopelnus latvių kultūrai, kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė Freiberga 2001 m. M. Balčių apdovanojo Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinu, o 2005 m. jam buvo skirta viena iš Latvijos Respublikos nacionalinių folkloro premijų.
Kunigas, pastatęs bažnyčią
Vitalijaus Janušonio nuotr.
Vidmantas Gricius gimė 1969 m. sausio 6 d. Mažeikių rajono Ketūnų kaime. 1989-1993 m. studijavo Telšių seminarijoje. 1993 m. gegužės 30 d. Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Antanas Vaičius V. Gricių įšventino kunigu.
Pirmas dvasinės tarnystės paskyrimas buvo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijoje. Nuo 1995-ųjų dvidešimt vienerius metus tarnystę tęsė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės parapijoje klebonu. Tuo pačiu metu buvo ir Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus parapijos klebonu. Dabartiniu metu V. Gricius yra Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas.
Nuo pirmųjų paskyrimo į Šventąją dienų klebonas V. Gricius nuoširdžiai rūpinosi Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčios, kurios jam atvykus į Šventąją tebuvo tik pamatai, statyba. 2003-ųjų birželio 20 dieną bažnyčioje tikintieji rinkosi į pirmąsias Šv Mišias, o 2014 metų rugsėjo 28 dieną bažnyčią konsekravo Telšių vyskupas Jonas Boruta ir vyskupas augzlijaras Linas Vodopjanovas.
Klebonas V. Gricius taip pat pagyvino Šventosios intelektualinį ir kultūrinį gyvenimą: jo rūpesčiu buvo organizuojamos įvairios akcijos, kultūros renginiai klebonijoje ir už jos ribų. Daug darbų nuveikta ugdant katalikiškąjį jaunimą.
Dvylika garbės piliečių
M. Balčių ir V. Gricių inauguravus į Palangos miesto garbės piliečius, šiame sąraše jau bus dvylika pavardžių.
Pirmąkart Palangos miesto garbės piliečio vardas 1997 m. buvo suteiktas Antaninos ir Felikso Tiškevičių palikuoniui Alfredui Tiškevičiui (1913–2008) už giminės nuopelnus kuriant ir plėtojant Palangos kurortą.
2009 m. Palangos miesto garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, dailėtyrininkui Romualdui Budriui, daug prisidėjusiam, kuriant Gintaro muziejų Palangoje bei leidžiant vertingus leidinius apie Palangą. Tais pačiais metais šis vardas po mirties suteiktas kraštiečiui partizanų generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui (1909–1954), pripažintam ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
2013 m. Palangos miesto garbės vardai buvo suteikti Švedijos piliečiui Larsui Tomui Larsonui ir pedagogui Jonui Brindzai, o 2015 m. – Daniui Puodžiui, Vitaliui Bernardui Litvaičiui bei Vladui Žulkui.
2016-aisiais šis titulas atiteko Gražinai Oškinytei-Eimanavičiene ir Malgoržatai Omilanovskai.
Kunigas V.Gricius nusipelnė šio garbingo vardo.Sveikiname Jį. Galėtų būti steigiamas ir dvasininkų garbės vardas.turbūt pretendentas į šį vardą Nr.1
būtų gerb.kunigas Vidmantas Gricius. Tai kunigas iš pašaukimo. Gerbiam,mylim ir pasitikim Juo. Sveikatos,stiprybės ir dievo palaimos Jums.