Birželio 1 d. prasidėjo priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas.

Šiais metais valstybės finansavimą numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios „paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius”, planuojama priimti 19,9 tūkst. asmenų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Atrankos principai keičiasi mažai

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimo, šiemet savo programas siūlančiose 36-iose Lietuvos aukštosiose mokyklose bendrąjį priėmimą kaip ir kasmet sudarys pagrindinis (pirmasis ir antrasis etapai) priėmimas ir papildomas priėmimas. Prašymus stojantieji kviečiami teikti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį, iki liepos 22 d. 15 val.

Apie rezultatus stojantieji bus informuoti liepos 26 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, kurį nurodys pildydami prašymą. Sudaryti studijų sutartis galės liepos 29–31 dienomis.

Stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų programas bus rengiamas motyvacijos vertinimas. Už teigiamai įvertintą motyvaciją papildomų balų nebus pridedama. Tiek motyvacijos vertinimo, tiek stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 17 d. iki liepos 5 dienos. Jeigu jų neišlaikys, stojantysis negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas ar studijų stipendijas meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

Kitaip nei ankstesniais metais, abiturientui, nedalyvavusiam pirmajame etape, nebereikės laukti papildomo priėmimo, kad galėtų registruoti savo prašymą. Tą jis galės padaryti antrajame etape, vyksiančiame nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 6 d., o rugpjūčio 7–8 dienomis galės sudaryti studijų sutartis.

Jei stojantysis jau buvo pasirašęs studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą ar valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, net ir nutraukęs tokią studijų sutartį pirmojo etapo metu, antrajame etape galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Šiame etape nenumatytas nei motyvacijos vertinimas, nei stojamieji egzaminai.

Pretenduojantys į likusias laisvas vietas galės registruoti savo prašymus nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 15 d. ir dalyvauti papildomame priėmime. Nedalyvavusiems pagrindinėje motyvacijos vertinimo sesijoje suteikiama galimybė motyvaciją įsivertinti rugpjūčio 14 dieną. Į studijų programas, į kurias stojamieji egzaminai per papildomą priėmimą neorganizuojami, gali pretenduoti asmenys, išlaikę stojamuosius egzaminus per pagrindinį priėmimą. Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 20 d. iki 12 valandos.

Stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose turi būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos. Jų egzaminų vidurkis turės būti ne mažesnis kaip 40 stojant į universitetus, o į kolegijas – 25.

Taigi, stojantiems į kolegijas ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą nuo šiol nebepakaks mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, jie turės būti išlaikę valstybinį.

Slenkstiniai reikalavimai abiturientams pasipildė ir penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetiniu vidurkiu. Pretenduojantiems į universitetines studijų programas jis turės būti ne mažesnis nei 7, kolegines – ne mažiau nei 6.

Konkursinio balo skaičiavimo ir stojančiųjų atrankos principai 2019 metais keičiasi mažai. Labiausiai konkursinio balo sandara keičiasi pretenduosiantiems į menų studijas universitetuose, mat visas jo svoris teks stojamajam egzaminui. Brandos atestato įvertinimai bus reikalingi tik slenkstiniams reikalavimams įveikti.

Pretenduosiantiems į valstybės finansuojamas sporto studijų programas mažiau svorio turės stojančiojo sporto pasiekimai: jie sudarys nebe 40 proc., o 30 proc. konkursinio balo. Antruoju dalyku nurodytas biologijos arba matematikos brandos egzaminas arba metinis pažymys, įrašytas į brandos atestatą, sudarys 30 proc. balo (pernai – 20 proc.).

Siekiant suvienodinti vertinimo skales, pakito konkursinio balo skaičiavimo metodika, bet ne jo reikšmė. Šis balas, praėjusiais metais universitetuose buvęs 3,6, yra lygiavertis šiemetinei 5,4 balo vertei, o kolegijose buvę 2 balai – 4,3 balo vertei.

Į profesinio mokymo įstaigas – dviem etapais

Mokiniams mokymo programas šiemet siūlo 72 profesinio mokymo įstaigos. Kitaip nei anksčiau, norintieji įgyti profesiją prašymus dalyvauti konkurse per BPIS profesinio mokymo posistemę galės teikti dviem etapais: pagrindinis etapas vyks birželio 1 d. – liepos 29 d., papildomas – rugpjūčio 8 d. – 26 d.

Pagrindiniame priėmime galima pateikti iki 3 pageidavimų į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, tačiau kvietimą mokytis stojantysis galima gauti tik vieną. Pagrindinio priėmimo rezultatus mokiniai sužinos iki rugpjūčio 1 d., o rugpjūčio 2–6 dienomis galės sudaryti profesinio mokymo sutartis.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 8–26 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas, kurio rezultatus stojantieji sužinos iki rugpjūčio 29 dienos. Sutartys profesinio mokymo įstaigose bus sudaromos rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d.

Papildomame etape prašymus galės teikti tiek pagrindiniame priėmime dalyvavę, bet neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių stojantieji, tiek asmenys, nesiregistravę sistemoje pagrindinio priėmimo metu. Pageidaujantys dalyvauti papildomame priėmime turės teikti naujus prašymus, kadangi per pagrindinį priėmimą pateikti prašymai į papildomą priėmimą automatiškai neperkeliami. Stojantieji galės pateikti iki 2 pageidavimų.