Svarbu, Švietimas

Nuo delfinų Klaipėdoje iki lamantinų Niurnberge (3)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-06-02


Ką tik paskelbus apie prasidėjusį priėmimą į Lietuvos aukštąsias bei kitas šalies mokymo įstaigas, abiturientus užgulė ne tik valstybinių egzaminų rūpesčiai, bet ir galvos skausmas, susijęs su būsimos profesijos pasirinkimu. Kaip neapsirikti, renkantis studijas, kurios nulems visą tolimesnį gyvenimo kelią? Apie tai šiuo metu kalbama ne vienoje klaipėdiečių šeimoje.

Greičiausiai tarp vadinamųjų moksliukų nemažai bus tokių, kurie jau dabar yra apsisprendę studijuoti užsienyje, tikėdamiesi ir kokybiškesnių studijų, ir geresnių perspektyvų įsidarbinant, baigus prestižiniais laikomus universitetus ar kolegijas.

Visgi šį neretai kiek pagražintais mitais apipintą įsitikinimą paneigia jaunos klaipėdietės mokslininkės, delfinų trenerės Rūtos Vaicekauskaitės (nuotr.) pavyzdys bei jos įspūdinga profesinė karjera.

Jūrų biologijos bakalauro ir aplinkosaugos magistro studijas Klaipėdos universitete (KU) baigusi be kelių minučių biologijos mokslų daktarė šiuo metu dirba prestižiniu laikomame Niurnbergo (Vokietija) zoologijos sode ir rimtai svarsto pasiūlymą pradėti dėstytojauti viename iš Paryžiaus universitetų.

Bet apie viską – iš pradžių.

Biologijos studijas paskatino A. Každailis ir… delfinai

Gyvūnus Rūta mylėjo nuo mažumės. Kiek save pamena, jos ir dvejais metais jaunesnės sesės Giedrės kambaryje kartu nuolat gyvendavo bent keli skardžiabalsiai paukščiai, pelės degu, šunys bei kiti gyvūnai.

Tačiau už visus juos dar vaikystėje Rūtą labiausiai pakerėjo į Klaipėdoje atidarytą delfinariumą atkeliavę gražuoliai delfinai. Tuo metu Jūrų muziejuje kaip tik buvo įkurtas muziejaus bičiulių klubas, į kurio veiklą abi sesės nėrė stačia galva.


Merginos, net ir tapusios panelėmis, užuot besižvalgiusios į vaikinus ar plepėjusios su draugėmis nerūpestingomis temomis, po pamokų traukdavo į keltą ir pėstute kulniuodavo į Jūrų muziejų, kur sėmėsi gyvūnų dresavimo bei jų priežiūros paslapčių. Drąsesnę Giedrę traukė Kalifornijos jūrų liūtai, o vyresnėlę Rūtą – ją pakerėję delfinai. Mergina, dar būdama moksleivė, ne kartą sėkmingai pasirodė delfinariumo baseine su savo dresuojamais augintiniais.

„Tuo metu Jūrų muziejaus direktorius buvo Aloyzas Každailis, jis labai prisidėjo prie to, kad aš pamėgčiau jūrinę biologiją, povandeninį jūrų pasaulį, pradedant moliuskais, kriauklėmis, ruoniais ir baigiant laivyba. A. Každailis buvo tas žmogus, kurio įtaka, renkantis studijuoti būtent jūrų biologiją, man buvo labai didelė”, – prisipažino Rūta.

Tačiau kodėl studijas pasirinkote dalies lietuvių, ne paslaptis, vis dar gana skeptiškai vertinamame Klaipėdos universitete, o ne, pavyzdžiui, kur kas prestižiškesniame Vilniaus universitete?

Studijas Klaipėdos universitete pasirinkau sąmoningai. Vykstant atvirų durų dienoms išsiaiškinau, jog KU dėstytojai tuo metu patys nardė Baltijos jūroje, jie rodė apie tai įvairias įdomias filmuotas medžiagas ir tai mane suintrigavo. Man norėjosi studijų metu būti prie jūros, juoba kad paaiškėjo, jog bus galimybė suderinti darbą Jūrų muziejuje su studijomis. Ir to pasirinkimo nesigailiu. Turiu kolegų, kurie biologiją baigė Vilniaus universitete, tai jie praktiką tada atlikdavo miškuose, Labanore, kitaip sakant, ant žemės, manęs tai netraukė.

O kur praktiką atlikote jūs?

Mes su laivais plaukėme į jūrą, taip pat nardėme, pėsčiomis išmaišėme visą pajūrį. Įdomių praktinių užsiėmimų studijų metu buvo labai daug. Bendravimas KU su dėstytojais buvo labai artimas, neformalus, studentai, kurie norėjo kažką daugiau nuveikti, rodė iniciatyvą ir domėjosi, gavo ne tik reikalingų teorinių žinių, bet ir įgijo daugybę praktinių įgūdžių. Jie galėjo ir dabar gali sudalyvauti įvairių projektų veiklose, prisidėti prie jų pačių mokslinių darbų ir panašiai. O kur dar galimybė semestrą ar ilgiau studijuoti pagal Erazmus programą užsienyje! Aš tai dariau Vokietijoje. Na, bet jei tik sėdėsi ir lauksi rankas sudėjęs – galbūt visko ir negausi, ko tikėjaisi, tačiau jei rodysi iniciatyvą – pasiūlymų visada yra ir bus, tik reikia juos pasiimti. Be to, kai aš studijavau, dar ir technologijos nebuvo tiek pažengusios, kiek dabar, tad dabar studijos turėtų būti dar įvairiapusiškesnės ir įdomesnės.

Įsidarbinimui – daugybė pasirinkimų
Įdomios studijos, žinoma, jauniems žmonės yra svarbu, bet ar neatsitiks taip, kad jas baigus, diplomą teks padėti į stalčių, nes pagal įgytą specialybę bus sunku rasti darbą?

Manau, kad galimybių įsidarbinti, baigus biologiją KU, tikrai yra nemažai. Jūrų biologija nėra vien tiktai jūra, plaukimai į jūrą ar nardymai. Tai ir darbas įvairiose laboratorijose, ir darbas uoste, ir darbas „Klaipėdos vandenyje“,  kur dirba keli mano buvę kolegos. Galima įsidarbinti ir Visuomenės sveikatos centre, yra dirbančių „Philip Morris“ ir panašaus profilio gamyklose. Nekalbant apie tai, kad Jūrų muziejui plečiant savo veiklą, čia tikrai bus reikalingi jauni specialistai.

Tuo labiau, kad studijos KU yra susijusios ne vien tik su biologija, botanika, bet ir su technologijomis, taip įgyjama įvairiapusių žinių. Renkantis tolimesnes, labiau specializuotas magistro studijas, pavyzdžiui, Jūrų technikos fakultete, labiau krypstama į inžineriją, kiti gali rinktis ekologiją ir aplinkotyrą, tada po magistrantūros baigimo dar platesnės ribos atsiveria. Kadangi grupės nėra didelės, o KU dėstytojai visi dirba mokslinį darbą, turi savo mokslinius projektus, į juos įtraukia ir studentus, rašant diplominius darbus ir, jei rezultatai yra geri ir yra noro, tai po studijų galima tęsti veiklą mokslo srityje.

Kaip jūs?
Rūtos meilė delfinams tapo ir jos mokslinio darbo tema, nulėmusia jos sėkmingą mokslininkės karjerą. Asmeninio archyvo nuotr.

Panašiai kaip aš. Aš KU baigiau jūrų biologijos bakalauro studijas, taip pat čia baigiau magistro ekologijos ir aplinkotyros studijas bei doktorantūrą, tik dar nesu daktaro mokslinio darbo apsigynusi. Bakalauro darbą rašiau apie krevetes, magistro – apie dugno nuosėdų cheminių savybių įtaką dugno gyvūnams, o doktorantūros darbą šiuo metu rašau apie delfinus. Lietuviškai darbo pavadinimas skamba kiek neįprastai, o žmogiškai paaiškinus jo tema maždaug būtų tokia: kaip organizuoti delfinų veiklą tarp pasirodymų, treniruočių, kad jiems nebūtų nuobodu ir neišsivystytų rutininė elgsena, kad jie turėtų kuo užsiimti.

Šiuo metu, kai kalbamės, jūs esate Niurnberge. Ką čia veikiate?

Niurnbergo zoologijos sode darbuojuosi nuo praeitų metų liepos mėnesio, dirbu delfinų trenere ir Pietų Amerikos atogrąžų ekspozicijoje biologe. Čia pradėjusi dirbti supratau, kodėl dirbant gyvūnų treneriu būtinos ir biologijos studijos. Pavyzdžiui, toje Pietų Amerikos ekspozicijoje vandeny su žuvimis ir vėžliais plaukioja įspūdingi lamantinai*, jie gyvena ekosistemoje, kurioje skraido paukščiai, kur auga įvairūs egzotiški augalai, kur vaikšto skruzdėlės, o po medžius šokinėja beždžionės. Aš esu atsakinga už tinkamą tos visos ekosistemos klimato palaikymą, gyvūnų gerovę, jų maitinimą ir panašiai. Darbas labai įdomus ir visapusiškas, juoba kad dar treniruoju ir delfinus bei Kalifornijos jūrų litus. Tuo pačiu baiginėju rašyti ir mokslinį darbą, kurį planuoju apsiginti jau šį rudenį. Tada, ko gero, pakeisiu ir darbo pobūdį –  gavau pasiūlymą dėstyti viename iš Paryžiaus universitetų, tad šiuo metu dar mokausi ir prancūzų kalbos.

Nieko sau! Tai kiek iš viso užsienio kalbų mokate?

Nelabai daug – tik anglų, vokiečių ir graikų. Ir dar truputį prancūzų.

Tarptautinėje organizacijoje atstovaujamas ir KU
Graikų?! Betgi tai sunki kalba, visai kitokia abėcėlė. Kam jos prireikė?

Man vokiečių kalba atrodo sunkesnė už graikų, ji man nepasirodė labai sunki. Kai vyko Klaipėdos delfinariumo remontas ir mūsų delfinai buvo išgabenti į netoli Atėnų esantį Spatos delfinariumą, jame su savo neišskiriamais draugais delfinais praleidau beveik ketverius metus. Teko su definariumo darbuotojais kažkaip susikalbėti, tai graikų kalbos išmokau pirmiausia klausydamasi, bendraudama, per gyvenimiškąją patirtį. Būdama Graikijoje ir susirinkau visus duomenis, reikalingus mano disertacijai, ir dėl to mano buvimas Graikijoje užsitęsė, nes kitu atveju, kadangi tuo metu delfinų Lietuvoje nebuvo, būtų tekę keisti mokslinio darbo temą.

O Klaipėdos universitetas man sudarė galimybę, kad mokslinio darbo vadovė ir konsultantė būtų prancūzė iš 13-ojo Paryžiaus universiteto. Tai greičiausiai su ja aš toliau ten ir dirbsiu, nes jau įsitraukiau ir į Europos vandens žinduolių asociacijos veiklą. Jie tiria įvairius gyvūnų gerovės metodus, aš esu atsakinga už vieną iš indikatorių, kuris tiesiogiai susijęs su mano baigiama rašyti disertacijos tema. Asociacija kuria delfinų gerovės vertinimo modelį, kuris kitąmet bus testuojamas Europos delfinariumuose.

Labai smagu, kad šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje yra žinomas ir atstovaujamas Klaipėdos universitetas. Šiuo metu kaip tik asociacija paskelbė vieną stipendiją studentams, tai KU studentai irgi turi galimybę sudalyvauti konkurse ir galbūt net tą stipendiją laimėti.

P. S. Praėjus porai dienų po pokalbio su jaunąja mokslininke ir jos paprašius atsiųsti pašnekesį iliustruojančių nuotraukų, į „Atviros Klaipėdos” žurnalistės elektroninį paštą atskriejo  žinutė: „Šiuo metu esu tarptautinėje konferencijoje Izraelyje, kai tik turėsiu internetą – atsiųsiu.” Ir prierašas: „Birželio pabaigoje skaitysiu pranešimą tarptautinėje konferencijoje Japonijoje apie aplinkos praturtinimo priemonių įtaką delfinų elgsenos pokyčiams bei gerovei”…

_____________

*Lamantinas – stambus vandens žinduolis, gyvenantis Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos žemynų Atlanto vandenyno pakrantėje.


2019-06-02

3 komentarai apie “Nuo delfinų Klaipėdoje iki lamantinų Niurnberge”

  1. Mes visada tikejome, kad Ruta pasieks tai ko siekia. Dziugu skaityti apie tai kaip jai sekasi. Ir toliau linkim jai tobuleti ir garsinti Lietuva. Sekmes tau Ruta visur ir visada. Ramanauskai is Kauno.

  2. Dziaugiames ir didziuojames tokiais studentais ! Tai garbė ne tik Klaipėdai ,Klaipėdos universitetui ,bet ir Lietuvai. Sėkmės Rūtelei visose gyvenimo srityse !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt