Valstybinė kultūros paveldo komisija prašo, kad jai būtų pateiktas vertinti parengtas Uosto bendrasis planas ir uosto rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita.
„Oro grupės” nuotr.
Apie tokį praėjusį penktadienį priimtą šios komisijos sprendimą jau skelbiama teisės aktų registre, tačiau jis kol kas čia dar pateikiamas tik kaip projektas. Pasak komisijos teisininkų, sprendimas jau tikrai priimtas, tik jo dar nepasirašė šiuo metu atostogaujanti komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė. Ji į darbą turėtų grįžti jau trečiadienį.
„Įgyvendinus šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, būtų iš esmės pakeistas Kuršių marių bei Baltijos jūros akvatorijų kraštovaizdis ir įtakojami krantodaros procesai. Iškiltų grėsmė vertingai Kuršių nerijos ekosistemai ir krantų geomorfologijai. Dominante taptų ne kultūrinio kraštovaizdžio, o technogeninės kilmės elementai, kurie darytų neigiamą įtaką išskirtinei Kuršių nerijos kraštovaizdžio visuotinei vertei ir vietovės vertingosioms savybėms. Negrįžtami kultūrinio kraštovaizdžio aplinkos pokyčiai keltų grėsmę Kuršių nerijos vertybės išsaugojimui, būtų nesuderinami su prisiimtais Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir prieštarautų Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos bei Europos Tarybos kraštovaizdžio konvencijų nuostatoms”, – rašoma minėtajame komisijos sprendime.
Jame taip pat akcentuojama, kad Lietuva yra įsipareigojusi atlikti Klaipėdos jūrų uosto giliavandenio uosto rekonstrukcijos poveikio paveldui vertinimą, kuriame būtų skiriamas dėmesys galimam projekto poveikiui Kuršių nerijos vertybei, ir, prieš priimant bet kokį sprendimą, šį vertinimą pateikti Pasaulio paveldo centrui. Jam esą prieš tvirtinimą dar turi būti pateiktas ir uosto bendrasis planas.
Komisija nutarė siūlyti Vyriausybei, kad pastaroji prieš tvirtindama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą pateiktų jai įvertinti šį dokumentą. O Susisiekimo ministerijai siūloma analogiškai pasielgti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijos PAV ataskaita.
Ministro įsakymo projektas – uosto plėtojimo taryba su sąrašu asmenų, kurie vis tiek jokios asmeninės atsakomybės neprisiims už savo „plėtojimo” pasekmes. Kolektyviniai, nuasmeninti sprendimai – labai patogus instrumentas išvengiant asmeninės atsakomybės už klaidingus sprendimus, apie kurių neigiamas pasekmes šie asmenys buvo informuoti.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/bf18d831666411e99684a7f33a9827ac?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=309fb8d5-6265-414f-9075-9268969d0370
Valstybinė kultūros paveldo komisija prašo, kad jai būtų pateiktas vertinti parengtas Uosto bendrasis planas ir uosto rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. O klaipėdiečiams taip pat įdomu, kokiu būdu atsirado tas planas? Toks įspūdis, kad klaipėdiečių tai neliečia, lyg jų čia nebūtų. o pokyčiai būtų milžiniški.Miesto meras Grubliauskas tik pusę lūpų užsiminė, apie miestą laukiančius pokyčius, jo plėtrą. Tam net pasamdė firmą iš Kauno, atlikti projektą, už kurio kyšo Valstiečių partijos ir Skvernelio ausys, o jų valios išreiškėjas turėjo tapti ponas Vaitkus, jeigu jis būtų tapęs meru. Projekto įgyvendinimui reikalingi ir milžiniški pinigai, kurie turi „atskristi” iš Kinijos. Europos Sąjunga įspėja apie tokių finansinių ryšių su Kinija pavojų valstybėms, nes investicijos neša ne tik naudą, bet gali nešti priklausomybę, nes to projekto, dar vadinamo” Mėlynuoju proveržiu”kaina milijardai dolerių. Šitas projektas atsirado dėl to, kad Klaipėda yra Kinijos projekto „Šilko kelias” kelyje, kurio visapusiška nauda būtų Kinijai, o Klaipėda su savo uostu būtų tik instrumentas tai naudai gauti
Vaitkus turėjo būti , o Grubliauskas anot pačio vykdys pokyčius ? ) Bet ,, blogas ,, Vaitkus ir ,, valstiečiai,, ? Žinote , Karoli , tokie aimanavimai man net nejuokingi , o nepadorūs ir visai nesinori pačiam pritarti ar palaikyti iniciatyvų . Manau balsavote už Grubliauską ? )))
Nu juk Grubliauskiniai ką ir daro? Fokus marokus, tik niekas giliau nemato….