Pas Klaipėdos merą trečiadienį sukviesti specialistai patvirtino, kad nuo birželio 3-iosios fiksuoja skundų dėl smarvės pietinėje miesto dalyje antplūdį.

Antradienį pirmą matavimą jau atliko ir į tokius iškvietimus per valandą turinti sureaguoti mobilioji laboratorija, tačiau jos išvados nebus momentinės – rezultatai bus apibendrinami maždaug po metų. Visus šiuos metus įgyvendinti naujoms priemonėms turi ir potencialūs smardintojai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žada, kad dėmesys liks ir po rinkimų

Liubeko gatvėje gyvenanti Danutė sakė, kad pirmadienio ir antradienio vakarais buvo jaučiamas lyg mėšlo dvokas, toks stiprus, kad net vemti vertė. Panašūs komentarai rašyti ir specialioje socialinio tinklo grupėje iš Vingio, Bandužių mikrorajonų.

„Deja, bet reikia pripažinti, kad jei santykinai ilgą laiką nebuvo ryškių nusiskundimų dėl kvapų pietinėje dalyje, tai pastarosiomis dienomis jų jau buvo ne vienas, todėl reaguojant į tai ir pakviečiau tiek savivaldybės, tie kontroliuojančių institucijų specialistus”, – po pasitarimo žurnalistams sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak jo, nuo gegužės 31 dienos jau veikia schema, kurioje miestas yra padalintas į penkias dalis ir kiekvienoje iš jų yra atsakingas asmuo, dažniausiai seniūnaitis, turintis tam tikrus įgaliojimus ir teises kviesti kilnojamąją laboratoriją. Ji turi atvykti per valandą ir paimti mėginius.

„Kaip buvau informuotas, vakar to kvapo paimti jau nepavyko, nors laboratorija atvyko ir greičiau – per pusvalandį. Nenudžiugino manęs ir tai, kad išgirdau, jog tai ne žaibiškų sprendimų mechanizmas, o ištisus metus trunkanti stebėsena, po kurios bus daromi apibendrinimai, rezultatai. Bet kuriuo atveju toks fiksavimas jau yra kad ir mažas, bet žingsnelis į priekį”, – teigė V. Grubliauskas.

Mobili laboratorija. Ligitos Girskienės nuotr.

Meras taip pat sakė sulaukęs informacijos iš Aplinkos apsaugos departamento, kad reaguojant į kvapus buvo pakeltas dronas, kad iš oro įvertintų, kokie veiksmai vyksta „tame kvapus generuojančiame kampelyje”.

„Kalbant apie „Brandą”, nors jokiu būdu nesakau, kad vien tik apie ją turėtume kalbėti, bent jau stebėsena iš oro parodė, kad tuo metu buvo vykdomi kažkokie vartymo darbai. Man kyla klausimas, ar vartyti reikia vakare, tada, kai yra karšta, pietryčių vėjas? Jei tai neišvengiami procesai, gal galima daryti kitu laiku, kad tai keltų kuo mažesnį diskomfortą? Departamento žmonės užtikrino, kad buvo parašę du teikimus – vieną dėl kiekių ribojimo, kitą – dėl visos darbų eigos. Tų reikalavimų iš dalies kaip ir laikomasi,  bet bus dar kartą patikrinta, vyks neplaninės operacijos. Jokiu būdu niekas nesiruošia nusiraminti, kad rinkimai baigėsi ir galima gyventi atsipūtus. Tikrai ne. Tikrai reakcija buvo, yra ir bus gana operatyvi. Rytoj ar poryt kviesimės visų bendrovių, teritorijos, iš kurios kyla ši smarvė, kad dar su jais kalbėtis apie tuos dalykus”, – dėstė V. Grubliauskas.

Budėti negali

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja aiškino, kad aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugą teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” laboratorija pagal gauta pranešimą turi atvykti per valandą.

„Jie turi reaguoti per valandą į pirmą pranešimą, o vėliau jau tik po trijų valandų galėtų važiuoti į kitą tašką. Yra nupirkta 120 analizių, bet vieno iškvietimo metu gali išnaudoti iki keturių. Nuo to priklausys, kiek greitai išsinaudos tiek kiekiai”, – teigė tarnautoja.

Pasak Rasos Jievaitienės, sutarties sąlygose nėra numatyto jokio laboratorijos budėjimo konkrečioje vietoje laukiant kol pasklis kvapas, o sutarties keisti jau esą negalima.

UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” už minėtąsias paslaugas iš savivaldybės gaus 191 167 eurus.

Nacionalinio visuomenės centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad šis institucija nuo sausio gaudo po vieną-du skundus per dieną, o dabar, nuo birželio pradžios, jau sulaukta arti dviejų šimtų.

„Mūsų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepasikeitė – ir toliau negalime operatyviai reaguoti, tačiau yra dar pernai mūsų atlikti veiksmai. Kadangi suminė kvapo sklaida viršijo normas, pareikalavome, kad įmonės įsivertintų savo technologijas ir taikytų priemones, o vėliau kiekviena atliktų savo kvapų sklaidos modeliavimą. O mes tada jau vėl darysime suminį matavimą, žiūrėsime, ar tos priemonės efektyvios. Jei nebus efekto, ieškosime kitų variantų. Galbūt ir per ilgas laiko tarpas atrodo žmonėms, bet įmonės turi turėti laiko viską įsivertinti. Kai kurios priemonės jau yra įgyvendintos. Pavyzdžiui, „Branda” naujų atliekų nepriima, tik esamas tvarko ir kompostuoja. Kiekvieno susitikimo metu klausiame, kas jau padaryta”, – sakė A. Šlepetienė.

KAM PRANEŠTI APIE SMARVĘ