Potencialiais smardintojais laikomų Dumpiuose veikiančių įmonių atstovai, ketvirtadienį sukviesti pas Klaipėdos merą, ir vėl tikino, kad neskleidžia smarvės, bet vis tiek ruošiasi investuoti į papildomas priemones. Kalbant apie galimą smarvės šaltinį nesutampa ir gyventojų nuomonės.
Po eilinio pasitarimo naujiena tik ta, kad planuose atsirado vizitas į Venstspilį, kuriame kovojant su smarve naudojamos vadinamosios elektroninės nosys – norima susipažinti su latvių patirtimi ir galbūt sukvietus „donorų konferenciją” įsigyti tokius prietaisus.
Elektroninės nosies pavyzdys. Biswarup Ganguly (commons.wikimedia.org) nuotr.
Skirtingos versijos
Į pasitarimą pas merą neatvyko tik dviejų įmonių – „Branda LT” ir „Toksika” atstovai. Po jo Klaipėdos visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė žurnalistams teigė, kad jos, nuomone, smarvė yra iš kelių įmonių.
„Labai įdomu, kas čia įvyko, kai po vakarykščio šurmulio šią naktį jau išsimiegojome ramiai, be jokių kvapų. Pastaruoju metu tris paras iš eilės buvo jaučiama smarvė, analogiška pernykštei. Važiavome į Dumpių teritoriją, bent jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį didžiausias, intensyviausias kvapas buvo jaučiamas „Klaipėdos vandens” teritorijoje. Buvome nuvykę ir prie „Brandos”, bet ten buvo galima stovėti ir kvėpuoti, skirtingai nei „Klaipėdos vandenų” teritorijoje. Kas yra stovėjęs prie kanalizacijos vamzdžio, suprastų, koks tas kvapas. Gyventojai skundžiasi, kad skauda galvas, yra teiginių, kad net per uždarytus langus tas kvapas patenka į gyvenamąją erdvę. Tai labai aštrus kvapas, griaužiantis gerklę. Mano nuomone, su amoniako priemaišomis. Yra tėvų, kurie teigia, kad jų vaikai apsivėmė”, – sakė miesto Tarybos narė, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė” pirmininkė Ligita Girskienė.
„Nėra taip, kad „Klaipėdos vandens” valymo įrenginiai atskrenda per pusę miesto ir atsiranda Klaipėdoje naktimis. Tai – visiška nesąmonė. Jų nuotekinės linijos yra Klaipėdoje, kvapas yra aukštai, septintame-aštuntame aukšte, yra galimybė, kad tiesiog ortakiai patraukia kvapą iš savitakinių linijų ir per stogo kaminėlius išmeta jį. Čia yra viena iš realiausių galimybių, o institucijos užsispyrusios nieko nedaro ir neieško kvapo kilmė, lengviausia viską numesti ant Dumpių. Kvapas juk kyla ir prie perkėlos, ir Birutės gatvėje – pusė miesto yra teršiama naktimis kvapų. Didžiausia kaltė tenka institucijoms, kurios teisinasi, kad nieko negali”, – savo ruožtu teigė ketvergiškė Raimonda Zaborė.
Jos nuomone, svarbiausias smarvės šaltinis yra „Grigeo Klaipėda”, jos nuotekų linija ir valymo įrenginiai.
„Tikimės, kad mūsų inicijuotas 12 įstatymų paketas išeis į pavasario sesiją Seime ir bus priimtas. Jis lies visas įmones, o mūsų atveju – „Grigeo”, ir turės būti uždaryti jos valymo įrenginiai. Jie žada užsidengti, bet mes tikimės, kad pagal įstatymą bus uždaryti jų valymo įrenginiai”, – teigė R. Zaborė.
Ligita Girskienė savo ruožtu sakė, jog nėra taip, kad visiškai niekas nedaroma – esą daro ir savivaldybė, ir įmonės, tiesiog gal reikėtų tą tempą padidinti, nes taip gyventi metus ar dvejus gyventojai jau nebenori ir nebegali.
„Visuomenininkai yra bendravę su Ventspilio gyventojais. Ten miestas yra nusipirkęs elektronines nosis. Paprašėme, kad meras rastų galimybę komandiruoti atsakingus asmenis į Ventspilį pasitarti, kaip jie gyvena ir sprendžia tokias problemas”, – sakė L. Girskienė.
Įmonės kratosi
„Mes turime pasidarę tyrimus, mūsų skleidžiamas kvapas neviršija taršos normų už teritorijos ribų. Bet kad dar labiau jas sumažintume, rugpjūtį planuojame baigti dengti du nuotekų baseinus. Kvapas juose bus neutralizuojamas ir nieko į aplinką nebus išleidžiama”, – dėstė „Grigeo Klaipėda” finansų direktorius, laikinai įmonės generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Mačiukas.
Laikinasis „Klaipėdos vandens” vadovas Algirdas Špučys sakė neįsivaizduojantis, kodėl kai kuriems gyventojams atrodo, kad būtent jo vadovaujamos įmonės valymo įrenginiai smardina labiausiai.
„Klaipėdos vanduo” nesmardina, mažiausiai smardiname, tik KRATC dar mažiau smardina. Didesni už mus kvapo skleidėjai yra „Grigeo” ir „Branda”. Tai pateikta analizėje. Procesas pas mus yra stabilus, naktį šiek tiek mažiau atiteka nuotekų, dieną – daugiau. Visos nuotekos mūsų apdorojamos vienodai, išvalymo rodikliai stabilūs. Mes esame įsipareigoję uždengti gravitacinius tankintuvus – jie yra pirmieji nuotekų baseinai, tai padarysime iki spalio. Tai kainuos apie 100 000 eurų. Vėliau dar pasimatuosime, pasižiūrėsime, gal yra kur kokie šaltiniai. Jei žiūrėtume į istoriją, buvo žymiai daugiau atviresnių talpų, dar didesnių problemų buvo”, – sakė A. Špučys.
KOMENTARAS
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras
Tokio proveržio ir rezultatų, kurių visi tikisi, pasiekti dar nepavyksta. Sutarta, kad darbo grupė turi dirbti nuolat, verta nuvažiuoti į Ventspilį įgyti tos elektroninės nosies naudojimo patirties, išsiaiškinti jos rodmenų tolesnio panaudojimo klausimą. Jei randame atsakymus į tuos klausimus, galime kalbėti apie kažkokią donorų konferenciją ar fondą, tam tikrą draugišką sutarimą tarp visų šiame procese dalyvaujančių bendrovių, kad iš to būtų įsigytos tokios nosys.
Iškilo ir klausimas dėl to, kad buvo Aplinkos ministerijos rekomendacijos Dumpių teritorijoje nebevykdyti naujų galimai ateityje taršiomis tapsiančių įmonių veiklos, tačiau buvo pateikta informacija, kad ten jau derinami du ar trys su padangų perdirbimu, atnaujinimu ar kitais procesai susiję dalykai. Kitą savaitę susitinkame su Klaipėdos rajono vadovais, kelsime ir šį klausimą.
Smarvės proveržio dėka kažkam kišenė bus pilna… O žmonės tegul, žmonės nesvarbu….