Kodėl vis dar atsitinka taip, kad su visais leidimais pastatytus statinius tenka nugriauti? Kodėl jokių pastabų nė vienoje statybų stadijoje nesulaukusiam statiniui, staiga išauga neįveikiamos kliūtys tik pridavimo metu? Tokius ir panašius klausimus kėlė Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovai, susitikę su Aplinkos ministerijos vadovais. Pastarieji žadėjo, kad artimoje ateityje tokių klausimų turėtų kilti vis rečiau.
„Statyti negalima griauti. Kur dėsime kablelį?“ – tokia tema Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) iniciatyva uostamiestyje vyko diskusija, į kurią atsiliepė už statybas atsakingi pareigūnai – aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė bei ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas.
KPA Darbo aplinkos komiteto pirmininkė, advokatė Regina Derkintytė – Kaupienė, peržvelgusi pajūrio regione garsias statybų bylas klausė, kas kaltas, kad gavus visus statyboms būtinus leidimus, prokuratūra kreipiasi į teismą ir prašo ginant viešąjį interesą pastatus nugriaunant.
UAB „Viremida“ pardavimų direktorius Kęstutis Kvaraciejus prašė ministerijos atstovų nustatyti visoms institucijoms vienodas taisykles ir nustoti keisti įstatymus, nes jie neturėtų būti rizikos faktorius verslui.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, pasidžiaugusi susitikimo iniciatyva, akcentavo, kad tokiose diskusijose galima išsigryninti, kas, kodėl ir kurioje grandyje neveikia.
„Žinoma, pajūris – išskirtinė, saugoma teritorija, todėl natūralu, kad čia vykstantiems procesams skiriama daugiau dėmesio. Tačiau tokių atvejų, kai reikia spręsti griauti pastatą ar ne, yra visoje Lietuvoje. Man atrodo, kad susitikimo klausimą reikėtų formuluoti taip: kaip statyti, kad nereikėtų griauti“, – sakė aplinkos viceministrė.
Ji pasakojo, kad ministerijoje parengta ar rengiama eilė įstatymų pakeitimų šioje srityje, kurie sureguliuos atsakomybes, užkardys piktnaudžiavimą, bus aiškiau, kokius dokumentus ir kam reikia pateikti. Nemažai atsakomybių palikta savivaldybėms.
„Siekiame, kad už neteisingus sprendimus žalą atlyginti turėtų ekspertas, pavyzdžiui, projektuotojas. Skiriamas ypatingas dėmesys ekspertų atestavimui. Taip pat svarbus faktorius institucijų nuoseklumas, dokumentų prie techninio projekto mažinimas. Iki 2023 metų siekiam sukurti viešąjį registrą, kuris palengvins jei kokio nors norminio akto jame nebus, reiškia nėra ir apribojimų, Pateiktas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuriame numatoma, kaip vystytojui kompensuoti už viešai sukurtą infrastruktūrą“, – darbus ir planus vardijo R. Brandišauskienė.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie pastatų griovimą, dar nė karto nėra buvę, kad tektų griauti pramoninius statinius.
Tačiau šioje srityje taip pat neapsieinama be problemų. UAB „Orion Global pet“ techninis vadovas Arūnas Jonuška prašė grąžinti Priešgaisrinės apsaugos departamentą į statybų leidimų išdavimo procedūrą, kad gaisrininkai turėtų galimybę statybų projektą vertinti ir pastabas teikti iki statybos leidimo išdavimo.
„Mūsų įmonėje statinys pastatytas su statybos leidimu laikantis projektinių sprendinių, statyba nuo 2018 metų iki šiol nepriduota, nes statybos pridavimo komisijos narys gaisrininkas turėjo esminių pastabų projektiniams sprendiniams“, – sakė A. Jonuška.
Kad problema egzistuoja patvirtino daugelis susitikimo dalyvių, savivaldybių atstovų.
Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžė, kad situacija yra žinoma ir Seime yra pateikta įstatymų pataisa, pagal kurią ir daugiau institucijų būtų išbraukta iš statybų leidimų išdavimo procedūros.
AB „Klaipėdos nafta“ technikos direktorius Genadijus Andrejevas domėjosi, kada bus galimybė biokuro pelenus naudoti statyboms. M. Narmontas sakė, kad kol kas yra šiokia problema – šlakas būna skirtingas, tad šio metu sprendžiama, kaip būtų galima jį standartizuoti ir sertifikuoti.
Susitikime paliesta ir taršos tema. KPA viceprezidentas, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška, teiravosi dėl Aplinkos ministerijos rengiamų įstatymų, reglamentuojančių įmonių ūkinės veiklos kai kurių parametrų pakeitimus, tokius kaip kvapų taršos normų sumažinimas, taršos mokesčius, laboratorijų akreditacijas. Jis akcentavo, jog taršos problemą reikėtų spręsti administracinio poveikio priemones taikant konkretiems teršėjams, kurie viršija taršos normas, o ne griežtinant teisinį reglamentavimą absoliučiai visiems konkrečioje teritorijoje veikiantiems verslo subjektams. Anot jo, mažinant taršos normas bei didint mokesčius bus bloginamos verslo sąlygos Klaipėdos mieste veikiančioms įmonėms, kas atitinkamai ribos tokių įmonių ir miesto bei šalies konkurencingumą.
Viceministrė pakvietė verslą išsakyti savo poziciją ir pasiūlymus ir priminė, kad jos komanda kartą per mėnesį kviečia socialinius partnerius į pasitarimą. Ji patikino, kad netgi pasikeitus Vyriausybei, viceministrai, pagal savo kuruojamas sritis, tokius pasitarimus rengs ir toliau.
„…Arūnas Jonuška prašė grąžinti Priešgaisrinės apsaugos departamentą į statybų leidimų išdavimo procedūrą, kad gaisrininkai turėtų galimybę statybų projektą vertinti ir pastabas teikti iki statybos leidimo išdavimo”””, „…Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžė, kad situacija yra žinoma ir Seime yra pateikta įstatymų pataisa, pagal kurią ir daugiau institucijų būtų išbraukta iš statybų leidimų išdavimo procedūros…”