Regionas

Diskutuojama apie Kuršių nerijos likimą

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-06-13


Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos Kuršių nerijos likimu susirūpinę šalies valstybinių institucijų, Neringos gyventojų ir tarptautinės bendruomenės atstovai ketvirtadienį dalyvavo dvi dienas Neringoje vykstančiame forume „Kuršių nerija mums ir pasauliui“.

Siekiant pasiremti tarptautine patirtimi, į forumą pakviesti UNESCO saugomų į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos. Organizatorių nuotr.

Kitais metais sukaks 20 metų nuo tada, kuomet Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apmąstymai apie tai, kas buvo padaryta, o gal nepadaryta ir paskatino idėją apie tarptautinio forumo organizavimą.

„Dažnai sakoma, UNESCO neleidžia, bet mano ir kai  kurių Neringos savivaldybės tarybos narių nuomone,  neleidžia – vietinė teisė ir toks pasakymas yra vietinių valstybės tarnautojų bandymas prisidengti, kuomet nėra argumentų, kodėl vieni ar kiti dalykai negalimi. Tuomet ir ištraukiama UNESCO vėliava. Didžiausią nerimą šiandien kelia tai, kad net jei ir tuo atveju, kuomet visos institucijos sutartų, kad vienoje ar kitoje vietoje reikia pastatyti tualetą, vien teritorijų planavimo procedūros užimtų nuo penkių iki septynių metų, tai mus varo į neviltį“, –  pranešime cituojamas forume kalbėjęs Neringos meras Darius Jasaitis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pastebėjo, kad konfliktų fone užgožiamos tikrosios pusiasalio vertybės, kinta Kuršių nerijos įvaizdis.

„Pamenu, gal prieš du metus skaičiau paskaitą Nacionalinės moksleivių akademijos stovyklai, kur susirenka patys gabiausi Lietuvos vaikai ir aš jų paklausiau, kuomet aš jums pasakau žodį Kuršių nerija, kas pirmiausia šauna į galvą? Ir jie man sako – gaisrai ir nelegalios statybos. Moksleiviai jau nebežino Kuršių nerijos kaip pačios įstabiausios teritorijos, o skandalai ir kažkokie mūsų nesusikalbėjimai ima viršų. Mes negalime to leisti. Pasaulis Kuršių neriją pripažino sulygindamas su pačiais įstabiausias kultūros paveldo objektais. Esame viename lygyje su Didžiąja kinų siena, Egipto piramidėmis. Ją pripažino ir apie milijonas lankytojų, kurie kasmet atvažiuoja. Ar pripažinome mes, ar pripažino Lietuva? –  retoriškai klausė Aušra Feser, pridurdama, kad iki šiol Kuršių nerija neturi jokio išskirtinio statuso, apart kurorto. Realiai valstybės mastu ji yra tik kaip eilinė savivaldybė, nors galvojama kitaip.

„Šiandien laikas prisiminti istoriją, kokie gi buvo lūkesčiai, kokia atsakomybė, našta, kokios perspektyvos. Forumu siekiame atkreipti dėmesį ir į įsisenėjusias Kuršių nerijos problemas. Tikiuosi, kad pavyks susitarti ir parengti siūlymus, kaip jas spręsti bei galvoti apie tai, kad reikia parengti specialų šalies įstatymą Kuršių nerijai“, – teigė forumą inicijavusios Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.

Rengiantis forumui, diskutuota apie tai, kad Kuršių nerijos įstatymo projektas galėtų būti parengtas jau kitais metais, kuomet bus minima įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.

Pranešama, kad siekiant pasiremti tarptautine patirtimi, į forumą pakviesti UNESCO saugomų į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos. Jų pranešimus bus galima išgirsti penktadienį, birželio 14-ąją, Neringos savivaldybėje.

Forumą organizuoja Valstybinė kultūros paveldo komisija, Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.


2019-06-13

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt