Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkintas „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) bankroto administratoriaus Daliaus Volskio prašymas pripažinti, kad įmonės veikla pasibaigė. Tiesa, toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Teismas nutartimi taip pat patvirtino, kad lieka nepatenkinta 17 194 028,7 Eur kreditorių reikalavimų.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas dar buvo sulaukęs „Sodros” Klaipėdos skyriaus prašymo, kad reikėtų peržiūrėti, kaip buvo paskirstyti iš draudikų „Rosgosstrakh Insurance Company” gauti 235 000 USD (198 838,97 EUR) už 2015 m. gegužę patirtą draudžiamąjį įvykį, kai  Aveiro uoste, Portugalijoje, buvo sugedęs  laivo „Voruta“ pagalbinis variklis. „Sodros” nuomone, ši suma turėjo atitekti visiems kreditoriams, o ne tik SEB bankui, kuriam iki pat varžytinių buvo įkeistas šis laivas.

„Voruta” po varžytinių tapo „Skadi” ir šiuo metu plaukioja su Antigvos ir Barbudos vėliava. Ria Maat (marintraffic.com) nuotr.

Visgi bylą nagrinėjusi teisėja Irma Čuchraj konstatavo, kad tenkinti tokio „Sodros” prašymo nėra pagrindo.

Sprendime tai pat konstatuojama, kad įmonės likvidacinis balansas patvirtina, jog ji turto neturi, likvidavimo procedūra baigta. Tad, anot teismo, yra pagrindas pripažinti, kad įmonės veikla visiškai pasibaigė dėl bankroto.

LJL iš viso „ant ledo” paliko 144 kreditorius. Iš jų daugiausiai pinigų neteko SEB bankas (9,11 mln, eurų), „Lietuvos geležinkeliai” (2,59 mln. eurų), Vokietijos draudikai „Lampe & Schwartze K. G.“ (899 407 Eur), Turto bankas (489 309 Eur), „Sodra” (263 356 Eur).

ISTORIJA

Paskutinį kartą teigiamą veiklos rezultatą LJL buvo demonstravusi 2007 m. Ją pradėjo klampinti iš SEB banko paimtos paskolos laivams įsigyti. Teigta, kad ypač padėtį pablogino prieš pat pasaulinę ekonominę krizę įsigyta „Venta”.

2015 m. kovą buvo paskelbta, kad socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų. Tada tokius valdžios planus Investuotojų asociacija buvo pavadinusi valstybės pinigų švaistymu.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus – užsienio uostuose buvo sulaikyti penki laivai, kuriuose buvo apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams buvo skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekė apie 20 mln. eurų.

Liepos gale Susisiekimo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą LJL, tačiau jau po kelių dienų ji buvo premjero A. Butkevičiaus įpareigota nutraukti bankroto inicijavimo procedūrą, nes buvo suręstas planas, jog įmonė bus gelbėjama 3 mln. eurų paskola, kurią suteiks LG.

Šį planą netruko sukritikuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tų pačių metų rugpjūtį dėl tokios paskolos suteikimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tuometinis Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis. Jis prašė ištirti, ar LG finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su Europos Komisija kaip valstybės pagalbos priemonė. Rudenį prokurorai konstatavo, kas tokia paskola buvo suteikta teisėtai.

Kai 2015 m. rugsėjį 500 tūkst. eurų LJL paskolino ir kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė – „Smiltynės perkėla”, Investuotojų asociacija tokį sprendimą ironiškai pavadino įmonės noru išplaukti į platesnius vandenis.

Prezidentė D. Grybauskaitė, 2016 m. skaitydama metinį pranešimą, LJL istoriją pavadino „tarptautinę gėdą jau kainavusia bankroto pamoka”.