Pirmasis prezidento Gitano Nausėdos žingsnis į išrūgas: vienas iš kelių jo pasirinktų asmeninių gydytojų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, kardiologas Remigijus Žaliūnas turi savo dosjė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analuose. Apie tai šalies vadovui pranešė šios tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus.

Svarbiausias p. Žaliūno griekas, anot STT informacijos, mediko pavardė minima koncerno „MG Baltic” korupcijos byloje. Teismo posėdžiuose p. Žaliūnas buvo apklausiamas.

Dabar p. Masiulį, regis, gali išgelbėti tik išrinktasis prezidentas, nes ministrui pirmininkui jis tapo nebesvarbus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Prezidento atstovai dėl to viešai pareiškė, kad vis dėlto STT pateiktoje informacijoje nėra nieko, kas priverstų p. Nausėdą pakeisti savo sprendimą. Tą pasakęs p. Nausėdos viešųjų ryšių patarėjas Aistis Zabarauskas, ko gero, buvo teisus tvirtindamas, kad p. Žaliūnas nėra skiriamas šalies vadovo patarėju, formuojančiu prezidento sprendimus aktualiais visuomenei klausimais. Kita vertus, mes nežinome, ar išrinktasis prezidentas yra imlus neformalaus bendravimo metu gaunamai informacijai. Bendriau įvertinus kai kurias istorines analogijas apie tai, kad dažnai įvairių juokdarių, gydytojų ir ypač barzdaskučių lūpos labai arti lyderių ausų turėjo neginčijamos ar ne lemiamos reikšmės.

Pagyvensim – pamatysim.

Artimiausiu metu p. Nausėdai teks labiau gilintis į tai, ką jam ruošia skubiuoju būdu formuojama senai nauja valdančioji koalicija Seime. Prezidentas „Lietuvos ryto TV” gynė koloradinės Lenkų rinkimų akcijos/Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atsiradimą valdančioje koalicijoje, esą ši politinė jėga kadaise į energetikos ministro postą pasiūliusi Jaroslavą Neverovičių, kuris buvęs vienu geriausių žmonių šioje politinėje pozicijoje.

Ir taip, ir ne. Dėl LLRA-KŠS „nuopelnų” atrandant p. Neverovičių aš asmeniškai susilaikyčiau. O štai, kad šios organizacijos pastangomis toje institucijoje atsirado viceministrė Renata Cytacka – medicininis faktas. Didelių jos nuopelnų šalies energetikos sektoriui atrasime, deja, nedaug (jei neklystu, ji buvo atsakinga už šilumos ūkį), o štai norint sužinoti apie jos „žygdarbius” politinėje veikloje, užtenka tiesiog „Google” paieškos.

Man daug įdomiau, kokia bus p. Nausėdos pozicija dėl dabar iš visų krypčių iš būsimosios vyriausybės spiriamo susisiekimo ministro Roko Masiulio.

Išrinktajam prezidentui gali kelti alergiją tai, jog iš visų kampų yra kartojama, esą dabartinis susisiekimo ministras yra Grybauskaitės žmogus. Mano turima informacija šį srautą neigia.

Kas be ko – kadenciją baigianti prezidentė 2016 m., ko gero, neprieštaravo, kad p. Masiulis taptų susisiekimo ministru. Dirbdamas „Klaipėdos naftos“ vadovu jis įgyvendino suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, vėliau tapo energetikos ministru (formaliai nuo Darbo partijos) ir prie šio paskyrimo p. Grybauskaitė neabejotinai prisidėjo bent jau savo žodžiu. Tačiau 2016 m. rinkimus laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), p. Masiulis buvo tas, kuris entuziastingai priėmė Sauliaus Skvernelio pasiūlymą persikelti į Susisiekimo ministeriją ir pagaliau sutvarkyti šiame sektoriuje vyravusią netvarką, taip pat ir „Lietuvos geležinkeliuose“.

Pono Masiulio šluota tapo pirmosiomis LVŽS ir socialdemokratų Vyriausybės viešųjų ryšių fanfaromis. Kurios ir buvo vienintelės ligi antialkoholių įstatymų ir miškų urėdijų reformos (iš esmės tai ir yra vienatiniai trys dalykai, kurie p. Skvernelio vyriausybei pavyko, visa kita – pusiau minorinė lyrika).

Dabar p. Masiulį, regis, gali išgelbėti tik išrinktasis prezidentas, nes ministrui pirmininkui jis tapo nebesvarbus.

Dvi esminės susisiekimo ministrui pateikiamos pretenzijos – sprendimas dėl dabar jau buvusio Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus, kuris finansuojamas uosto krovos kompanijų siekė uostamiesčio mero posto su LVŽS vėliava (politikos kuluaruose kalbama, kad tai buvo asmeninis LVŽS lyderio projektas – turėti partietį vieno didmiesčio mero kėdėje, o taip pat finansinę paramą partijai iš dokerių kompanijų) ir uosto valdybos teikimu buvo atšauktas iš pareigų.

Kita pretenzija – esą neįgyvendinta ar net sužlugdyta šalies regioninių kelių asfaltavimo programa. Dėl pastarosios juo toliau, juo labiau atrodo, kad šių priekaištų esmė yra grįsta kelių asfaltavimu užsiimančių rangovų, turinčių įtakos kai kurioms politinėms partijoms, interesas.

Ponas Masiulis ne kartą yra pabrėžęs turįs tikslą sutvarkyti šią veiklą taip, kad valstybės milijonai nebūtų tiesiog užasfaltuojami, o neštų naudą visuomenei. Esą šiuo metu padėtis yra analizuojama, kuriami nauji būdai, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus neišlaidaujant. O kelių asfaltuotojai (ir jų draugai politikoje) tuo pat metu neturi pajamų.

Koks bus išrinktojo prezidento požiūris?