Ketvirtadienį, birželio 27 dieną, 13 val. Lietuvos jūrų muziejuje atidaroma garsių Lietuvos tapytojų Audriaus Gražio, Miglės Kosinskaitės ir Svajūno Armono paroda „Veidu į jūra“.

Nuo birželio 19 dienos gyvai vietoje – viename iš istorinio Nerijos forto parako sandėlių – kūrę menininkai žiūrovų teismui pateikia po vieną naują darbą ir keletą panašios temos darbų, kurie buvo sukurti anksčiau, ne muziejuje.

Alfonso Mažūno nuotr.

Visą tą laiką muziejaus lankytojai galėjo stebėti, kaip dirba menininkai, bendrauti su jais ir patys bandyti komponuoti spalvas edukacinėse spalvų lentose.

Jūrų muziejaus pranešime teigiama, kad nors Lietuvos tapybos grandai dirbo pakankamai egzotiškomis sąlygomis, jie liko ištikimi savo tapybos manierai: S. Armonas sukūrė pastozišką jūrų moterį – undinę Jūratę su smuiku, viliojančią mėgautis jūra ir gyvenimu. A. Gražys mąsliu žvilgsniu abstrakcionistine maniera fiksavo pajūrio smėlynų nuotaikos kaitą. M. Kosinskaitė, besiruošdama kūrybos procesui Jūrų muziejuje, reagavo į ekologijos tematiką: jos paveiksle matyti dekoratyvūs, žaismingi ruoniai ir gyvojo bei negyvojo – jau žmogaus suniokoto – pasaulio priešprieša.

M. Kosinskaitė pasakojo, kad nors ruonių dainos girdėjosi viso darbo proceso metu – salė yra už keleto metrų nuo muziejininkų išgelbėtų ir čia reabilituojamų ruoniukų baseino – tačiau šiuos gyvūnus ji buvo tapiusi jau ir anksčiau.

„Esu skaičiusi vieno mokslininko teoriją apie tai, kad žmogus išsivystė ne iš beždžionės, o iš … ruonio, – pasakojo dailininkė. – Susitikimas akis į akį man tik sustiprino tą nuojautą. Jie šaukia tiesiog žmogiškais balsais. Ir tai leidžia išgyventi mūsų santykį su jūra dar artimiau”.  

Dailininkė prisipažino, kad parodos Jūrų muziejuje kūrimas privertė ją dar kartą permąstyti, ką gali  pati asmeniškai keisti savo elgesyje, kad Baltijos jūra būtų mažiau teršiama.

Alfonso Mažūno nuotr.

Nors A. Gražys dirbo jam įprasta stilistika, tačiau pasakojo apie iššūkius, kurie kilo.

„Pusantros dienos vaikščiojau, galvojau, kaip sukomponuoti savo paveikslą, – pasakojo A. Gražys. – Galų gale kūriau ekspromtu, be eskizo. Reikėjo prisitaikyti ir prie dirbtinio apšvietimo, tik įsivaizduojant, kaip tavo darbas atrodys parodų salėje, natūralioje šviesoje. Be to, juk esame žmonės, ne robotai. Darbus kūrėme esant intensyviam muziejaus lankymui, bendravome su lankytojais. Tikrai jutome pačios vietos įtaką, poveikį”.  

S. Armonas atvyko į muziejų jau su subrandinta idėja. Tačiau aplinka vertė modifikuoti ir idėją, ir jos išraišką.

Alfonso Mažūno nuotr.

Įkvėpimo menininkai sėmėsi ne tik pačioje muziejaus aplinkoje. Su jūros pasauliu jie susipažino iš įvairių pusių: jūros industrinis veidas atsiskleidė pasivaikščiojimo po laivų gamyklą metu, jūros kvapas ir adrenalinas – išplaukus pačią pirmą dieną į jūrą jachta, o kulminacija buvo pasiekta jau projekto pabaigoje – apžvelgiant jūros platybes iš oro baliono.

Projekto metu sukurti menininkų darbai pasiliks muziejuje. Paroda veiks iki spalio 1 dienos.

Parodos dizainerė Aida Zybartė, tekstų autorius – menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.