Paminės žygio per Baltijos jūrą 20-metį

Uostas ir jūra

Penktadienį, birželio 28 dieną, 16.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje bus paminėtas žygio per Baltijos jūrą „Baltoscandia′99“ 20-metis.

Sukakčiai paminėti muziejus skelbia parengęs parodą – stendus su nuotraukomis iš žygių „Baltoscandia‘99“ ir iš Gintaro Paulionio žygio per Baltiją „Dėl tavęs aš perplauksiu jūrą“.

Kanoja, kuria trys vyrai  – Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius ir Audronis Skurvydas – pasiryžo kirsti Baltiją, yra eksponuojama Lietuvos jūrų muziejaus kieme – lauko ekspozicijoje.

1999 metų birželio 26-osios vakarą V. Žalys, V. Germanavičius ir A. Skurvydas leidosi į pirmąjį Baltijos jūreivystės istorijoje žygį kanoja. Jūrų muziejaus archyvo nuotr.

Čia pat eksponuojama ir irklinė valtis „Alfredas Jansenas“, kuria 1994 metais Baltijos jūrą perplaukė Gintaras Paulionis, žuvęs prie pat gimtųjų Nidos krantų. Savo žygį trys vyrai ir skyrė būtent Gintaro kelionės atminimui.

1999 metų birželio 26-osios vakarą V. Žalys, V. Germanavičius ir A. Skurvydas leidosi į pirmąjį Baltijos jūreivystės istorijoje žygį kanoja. Išplaukę nuo Palangos gelbėjimo stoties, žygeiviai kelionę baigė po dvylikos parų Švedijos uoste Kalmare. Iš viso keliautojai nuplaukė beveik 500 kilometrų. Iki tol dar niekas nebuvo perplaukęs Baltijos jūros tokia jūrinėms kelionėms netinkama plaukiojimo priemone.

Žygio iniciatoriaus diplomato V.  Žalio teigimu, svarbiausias jų jūrinės kelionės tikslas buvo įrodyti sau ir visai Lietuvai, kad nesame tik šalis prie jūros.

„Esame jūrinė tauta, esame jūrine šalis ir tai buvo pagrindinė plaukimo idėja,  – pasakoja Vytautas Žalys. – Pasirengti kelionei reikėjo ir fiziškai. Sportuodamas valandų valandas sporto salėje, užsimerkdavau ir mintyse regėdavau, kaip leidžiuosi tolyn į jūrą ir matau tolstant Palangos bažnyčios bokštus” .

Žygio dalyviai teigia tikėjęsi, kad jų kelionė taps tam tikru paskatinimu kitiems Lietuvos plaukiotojams. 

„Manėme, kad po mūsų žygio atsiras daugiau tokių plaukiotojų. Būtume jiems suteikę visą įmanomą pagalbą. Deja, taip neatsitiko”, – apgailestavo V.  Žalys, mat norinčiųjų  pakartoti žygį „Baltoscandia‘99“ iki šiol taip ir neatsirado. 

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

Klaipėdos perdavimas Lietuvai: kaip pesimizmą ir desperaciją kėlusi situacija tapo sėkmės istorija

„Atvira Klaipėda“ baigia ir dvejus metus vykdytą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remtą projektą „Centrinis archyvas: kodas – Klaipėda“, ...
2023-12-30
Skaityti daugiau

Centrinis archyvas: Klaipėda, Svarbu

1923-iųjų pavasaris Klaipėdoje: „Tokiose situacijose dviejų lyderių nebūna“

Ambasadorių konferencijos derybos su Lietuva dėl Klaipėdos krašto konvencijos prasidėjo Paryžiuje 1923 m. kovo 24 d. ir tęsėsi su pertrauka, ...
2023-12-25
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Įamžino Alfonso Žalio atminimą

Penktadienio popietę Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje atidengtas ilgamečio Klaipėdos vadovo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Klaipėdos miesto garbės piliečio, KU garbės ...
2023-03-10
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This