„Senoliai sakydavo – jei nesivadovausi taisyklėmis, tai susirinksi ne maistą, ne vaistą, o nuodą, tad prieš pradedant kalbėti apie vaistažoles reikia žinoti tris žolininko taisykles“, – sako su klaipėdiečiais savo patarimais dalinęsis vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas.

„Jeigu eisi žolelių rinkti kaip turistas, tai ir rasi kaip turistas – nieko, o jei eisi kaip piligrimas – gamta parodys savo paslaptis ir nuostabius dalykus“, – sako žolininkas Marius Lasinskas. Ievos Korsakaitės nuotr.

Pirmoji taisyklė: prieš einant rinkti žolelių žmogus turi būti tinkamai nusiteikęs, pasiruošęs ir susikaupęs. Anot žolininko, seniau ir pasimelsdavo prieš žoliaujant, pasiruošdavo lininius drabužius, pagrodavo kanklėmis ar sutartines dainuodavo, su niekuo nesikalbėdavo, kad nepamestų savo svarbios minties.

Antroji taisyklė: būtina padėkoti gamtai, augalams ir medžiams, kurie savo gėrybėmis dalinasi su žmogumi. M. Lasinskas sako pats papildęs šią taisyklę – gamtai atsidėkoti galima paimant bent vieną šiukšlę, kurių pievose ir miškuose apstu.

Trečioji taisyklė: nerauti visų žolelių iš pievos. Pagal nerašytą tvarką nuo senų laikų įprasta sakyti – žmogui priklauso vienas ketvirtadalis. Kas liko – tas gamtos.

Pasak  M. Lasinsko, vaistažolių poveikis labai priklauso nuo surinkimo vietos, laiko, mėnulio fazių, mitybos, judėjimo ar net kūno masės, o svarbiausia nuo to, kas jas renka. Todėl rekomenduojama, kad tam tikras vaistažoles rinktų tik žolininkai.

„Jeigu eisi žolelių rinkti kaip turistas, tai ir rasi kaip turistas – nieko, o jei eisi kaip piligrimas – gamta parodys savo paslaptis ir nuostabius dalykus“, – pasakojo žolininkas.

Jis pataria vieną konkrečią žolelę vartoti 7 dienas ir daryti 3 dienų pertrauką. Jei geriamas žolelių mišinys, galima vartoti 21 dieną ir tada daryti 7 dienų pertrauką.

Kalbėdamas apie konkrečias vaistažoles žolininkas negailėjo gerų žodžių gauromečiui. Šis augalas turi nemažai geležies, todėl yra tinkamas mažakraujystės gydymui. Jis pastebimai gerina kraujo sudėtį, plaukų būklę, ypač tinka blogos sveikatos ir nusilpusiems pacientams. Siauralapis gaurometis pasižymi nervų sistemą raminančiu, gerai išreikštu ir jau tyrimais įrodytu antidepresiniu poveikiais. Tai yra augalas, kurį galima gerti kaip arbatą ar naudoti kaip kavos pakaitalą.

Žolelių paslaptis išmanantiems rekomenduoja pasidaryti jų mišinius: sukatžolės ir valerijono mišinys padės labai geram miegui. Kiti gero miego pagalbininkai yra melisa, mėta, medetka, ramunė, levanda, avižų žolės, apinys ir amalas.

Jonažolėje esančios medžiagos, anot M. Lasinsko, slopina ir atideda laimės hormonų reabsorbaciją. Taip tampame energingesni ir laimingesni, išsigydome kai kuriuos depresijos simptomus. Taip pat geroms mintims rekomenduojamas gyslotis, vadinamas organizmo kanalizacijos tvarkytoju. Teigiama, kad jis puikiai sutvarko žarnyną, jei sutrinka jo funkcija.

„O kai žarnynas sveikas, tai ir mintys šviesesnės“, – šypteli žolininkas.

Šiuo metų laiku jau gausu gysločio sėklų. Jų galima sukramtyti valgomąjį šaukštą arba užplikyti arbatą.

Dar vienas receptas gerom mintim – šermukšnių šaukštas, kiaulpienė, gyslotis.

Anot M. Lasinsko, kiaulpienė yra vienas geriausių pasaulio augalų. Jis mažina cholesterolį, gerina kepenų veiklą, peristaltiką, stiprina atmintį, padeda sergantiems cukriniu diabetu, skystina kraują. Kiaulpienes paskrudinus keptuvėje galima pasidaryti kavos pakaitalą – kiaulpienių kavą.

Žolininkas sako pastebėjęs, jog žmonės linkę lietuviškas žoleles nuvertinti ir jas pirkti iš kuo toliau, neva geriau veiks, tačiau pačios geriausios vaistažolės už dyką yra čia pat.