Kelias savaites ne itin sėkmingai vykstančios derybos dėl naujos partinės koalicijos Seime galėtų būti šiek tiek kitokios. Jeigu didžiausių politinių jos partnerių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – lyderiui Ramūnui Karbauskiui, viena vertus, netrūktų fantazijos, o kita vertus, kankintų mažesnė įtampa.

Tarkime, dabar, nežinia dėl ko priešmirtinėse konvulsijose besispyriojant Gedimino Kirkilo vadovaujamiems socialdarbiečiams, p. Karbauskis galėtų derybų pakviesti Gintauto Palucko socialdemokratus. Tai visiškai atitiktų politikos žanrą, nes, kaip pranešta pačių valstiečių, derybos dėl koalicijos vyksta baltame popieriaus lape (t.y. buvusios nuo 2016 m. koalicijos nuo liepos 12-osios nebebus nei faktiškai, nei teisiškai). Iš kitos pusės – LVŽS politikos stilių, nes daugelis jau pamiršo, kaip ponai Karbauskis ir Saulius Skvernelis, jų partiniam sąrašui laimėjus 2016 m. rinkimus, vienu metu imitavo derybas dėl koalicijos ir dešinėje, ir kairėje politinio spektro pusėse. Kada derybos politikos dešinėje buvo labiau akių dūmimas.

Gediminas Kirkilas (dešinėje) yra politikos vilkas, net jei į rentų laikotarpį žengiantis. O p. Karbauskis yra piktai kojyte trepsintis politikos pradinukas, susipainiojęs tarp savo pergalių bei pralaimėjimų, ambicijų bei iliuzijų. Nuotrauka iš „Facebook”

Įtariu, kad p. Paluckas LVŽS lyderiams gali kalti tam tikrą alergiją, nes inicijavo 2016 m. spalį-lapkritį pradėto ir vos metus trukusio, jų akimis žiūrint, sėkmingo koalicinio reikalo žlugimą. Tačiau šiaip jau, prisiminus tuometines LSDP pretenzijas didiesiems partneriams iš LVŽS, galima sakyti, kad socialdemokratų reikalavimai buvo vegetariški: jokių nerealių ambicijų dėl postų, tik šiek tiek pakoreguotos socialinės politikos, kurios tada reikalavo LSDP, o dabar, prieš kitamečius rinkimus, į šią idėją kulversčiais pretenduoja visi galimi šiuo metu p. Karbauskio klijuojamos koalicijos partneriai. Kurių padėtis, tiesą sakant, verčia labiau pasirūpinti buvusių parlamentarų rentų idėja.

Jeigu LVŽS lyderiai bent jau susitiktų su socialdemokratais, norėčiau pamatyti arogantišką p. Kirkilo laikyseną. Lyderio partijos, kuri nuo LSDP atskilo tik tam, kad liktų prie valdžios lovio.

Tačiau esmė tikriausiai ir yra ta, kad p. Kirkilas yra politikos vilkas, net jei į rentų laikotarpį žengiantis. O p. Karbauskis yra piktai kojyte trepsintis politikos pradinukas, susipainiojęs tarp savo pergalių bei pralaimėjimų, ambicijų bei iliuzijų.

Yra dar vienas svarbus aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. „Vaiko pinigų“, socialiai teisingesnio naudos perdalijimo visai visuomenei klausimas, aplink kurį dabar it musės supuolė visos be išimties koalicinio susitarimo siekiančios politinės partijos, rodo, kad vis dėlto „milijardu milijonui“ vadinta mokesčių sistemos reforma, kuria kiekviename kampe gyrėsi dabartiniai valdantieji su p. Karbauskiu ir p. Skverneliu priešaky, turi ne tik kai kurių trūkumų, bet ir kuo greičiausiai taisytinų ydų. Ir šių ydų paprastai „vaiko pinigais“ neužkamšysi.

Siekiant sumažinti socialinę atskirtį, vietoje ugningų kalbų bei užkeikimų reikia materialiųjų išteklių.

„Milijardas milijonui“ esmė buvo vadinamosios mokesčių bazės, t. y. išteklių mažinimas. Dabar todėl apie tai galbūt girdėsime mažiau lozungų, daugiau musių zirzimo. Ar to užteks?

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, įtariu, todėl ir akcentuoja lyderystės trūkumą. Pirmiausia, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, į kurį, kaip pats pripažino, žvelgia kiek įkypu žvilgsniu.

Nesunkiai paaiškinama: p. Kukuraitis dar nuo vadovavimo „Caritui“ laikų įprato elgtis taip, kaip dera elgtis su gaunamais, turimais ištekliais. Dabartinėje Vyriausybėje jo sektoriaus poreikiai tenkinami vieni paskutiniųjų. Jei socialinė atskirtis būtų Vyriausybės prioritetas, būtų visiškai kitaip. Galbūt būtų ir kitas ministras, mokantis reikalauti, kumščiu trenkti, o ne delnuku tapšnoti per stalą. Tačiau švelniu tapšnojimu, žinia, musių nuo stalo nenubaidysi.

Beje, musių zirzimas liudija padėtį kitose visuomenės gyvenimo srityse, aplink kurias ligi šiol skambėjo valdančiųjų fanfaros: Lietuvos mokyklose katastrofiškai ima trūkti mokytojų, pora Lietuvoje faktiškai veikiančių bankų atsisako finansuoti stambius verslo projektus šalyje, jeigu jie vystomi ne Vilniuje ir ne Kaune, o iš dvylikos globalių prekybos tinklų, kuriuos į Lietuvą kvietė p. Skvernelis, kol kas nė vienas neparodė jokio judesio.

Tačiau užtat turime „milijardą milijonui. Klausimas tik – milijardą musių milijonui lietuvių, ar milijardą eurų milijonui politinių musių.