Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Klaipėdoje leisto laikraščio „Memeler Dampfboot“ („Klaipėdos garlaivis”) atminimo įamžinimui jo 170-ojo gimtadienio proga.
Konkreti laikraščio „Memeler Dampfboot“ atminimo lentos vieta dar yra derinama, tačiau svarstoma ją pakabinti ant pastato Herkaus Manto g. 1, kur iki 1944 m. buvo laikraščio leidykla. Martyno Vainoriaus nuotr.
„O tai atminimas!“ – tarstelėjo komiteto narys Rimantas Taraškevičius.
Atminimo lentą iš savo lėšų žada pakabinti Klaipėdos krašto darbo grupė (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise). Tokią iniciatyvą iškėlė į uostamiesčio merą kreipęsis Klaipėdos miesto garbės pilietis Uvė Jurkštys (Uwe Jurgsties).
Konkreti laikraščio „Memeler Dampfboot“ atminimo lentos vieta dar yra derinama, tačiau svarstoma ją pakabinti ant pastato Herkaus Manto g. 1, kur iki 1944 m. buvo laikraščio leidykla.
Iniciatoriai norėtų lentą atidengti iki spalio 4 d. Iki tol tikimasi parengti ir suderinti jos projektą bei pagaminti pačią lentą.
Galutinį sprendimą dar turės priimti miesto Taryba.
Įmonės „Siebert“ 1849 m. įkurtas laikraštis Klaipėdoje spausdintas 1865-1944 m. „Memeler Dampfboot“ yra seniausias vis dar leidžiamas Klaipėdos krašto laikraštis. Dabar laikraštis leidžiamas Oldenburge, jis iki šiol tebėra svarbus išeiviams iš Klaipėdos – memelianderiams. Didelis laikraščio archyvas yra padovanotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai.
Laikraštį leidusi Zybertų (Siebert) spaustuvė ir leidykla Klaipėdoje veikė 1865-1944 m. Biržos g. 8 (dabar Herkaus Manto g. 1). 1866 m. čia buvusiame šiame pastate Friedrichas Wilhelmas Zybertas (F. W. Siebert) įkūrė spaustuvę. 1872 m. atvėrė duris leidykla „Memeler Dampfboot“. 1924 m. Hermanas Wilhelmas Zybertas (H. W. Siebert) Herkaus Manto gatvės pradžioje ėmė statyti modernų keturaukštį namą. 1938 m. nugriautas senasis kieme stovėjęs namas. 1939 m. į naująjį namą persikėlė „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės valdyba.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.
Pirmame aukšte buvo didelė salė, spaustuvės patalpos, knygrišykla. Vytauto gatvės pusėje buvo žurnalistams skirtos patalpos, du tarnybiniai butai. Po karo apgriautas pastatas buvo rekonstruotas.
JEIGU miesto valdžioms būtų rūpėjęs miesto įvaizdis ,tai tokių velykinių margučių miesto centre nebūtų . Gyvenamųjų namų butų savininkai NĖRA finansiškai pajėgūs susitvarkyti namus .Už bet kokius ,net pačius paprasčiausius , daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai su darbų rangovais nulupa vos ne dvigubai daugiau,nei tie darbai kainuoja .Miesto taryba galėtų įpareigoti savivaldybę įkurti fondą daugiabučių gyvenamųjų namų išorės sutvarkymui.Viduje po truputį gyventojai ir taip tvarkosi.Kiek pinigėlių buvo išleidžiama įvairiausioms studijoms, NIEKAM nereikalingiems projektams , šventiniams fejerverkams bent kelis kartus per metus ir t.t.Pataupytų ir miestas KITAIP atrodytų .Merui turėtų ausys kaisti ypač vasarą,kai daug švenčių,daug švenčių suvažiuoja.GAL bent klaipėdietis gerb.Prezidentas įkalbės merą atidžiau pasižvalgyti KAIP ATRODO jo VALDOMAS miestas ?!?
Klaidos ištaisymas: daug SVEČIŲ suvažiuoja,
Nemažiau nei šios lentos atidengimo miestiečiai lauktų šio pastato renovacijos ar bent fasado sutvarkymo. O dabar stūkso bene matomiausias mieste statinys, nekuriantis įspūdžio nei čia gyvenantiems, nei svečiams, it koks simbolis liberalų-grubliauskų negebėjimui tvarkytis mieste.
Pastate butai senai privatizuoti. Taigi, pastatą privalo sutvarkyti jo sąvininkai.