Konferencija „Ateitis – Žalieji Miesto Sodai“, sėkmingai startavusi Šiauliuose, penktadienį įvyko ir Klaipėdoje.

Daug diskusijų tarp renginio dalyvių ir pranešėjų sukėlė tema, ar gali miestas taikiai ir kūrybiškai sugyventi su gamta, o miesto valdžios atžvilgiu dėl to buvo paleista nemažai kritikos strėlių.

„Mes galime valdžiai atleisti, kai jie kažką daro iš nežinojimo su mūsų žaliosiom erdvėm, bet jeigu jie jau žino informaciją ir toliau nekeičia savo veiksmų, tai jau kenkimas mums visiems ir mūsų sveikatai“, – sakė M. Peldavičiūtė. Palmiros Mart nuotr.

Žmones tradiciškai neramino mieste kertami seni, bet dar geri ir sveiki medžiai. Taip pat klausta, kodėl neieškoma alternatyvų per daug išsišaknijusiems ir šaligatvių trinkeles keliantiems augalams.

„Nes tam reikia rūpesčio, o tokie rūpesčiai nėra numatyti viešuosiuose pirkimuose. Todėl atlikėjai nesivargina – jiems yra paprasčiau iškirsti, negu kažką daryti“, – situaciją žmonėms bandė paaiškinti Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė neslėpė, kad bereikalingas medžių kirtimas yra opi problema ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje, pavadinusi šią problemą „kraujuojančia tema”.

„Žaliasis Lietuvos turtas turi atsiremti į mūsų visų bendrą susitarimą – įstatymą“, –  sakė ji.

N. Puteikienės teigimu, jau pats valdančiųjų – Lietuvos valstiečių –  žaliųjų – pavadinimas sako, jog jie turėtų būti orientuoti į tai, kad Lietuva išliktų žalia.

„Jie turi turėti politinę valią priimti šitą įstatymą, šitas pataisas. Mes galime jiems padėti savo aktyvumu“, – kalbėjo politikė.

Jai pritarė ne vienas konferencijos pranešėjas, tarp jų – ir asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė.

„Turi būti bendravimas ir bendradarbiavimas, jei norima kažko pasiekti”, – teigė žaliųjų aktyvistė.

Tačiau ne visi dalyviai priėmė bendradarbiavimo idėją, siekiant išsaugoti miesto bioįvairovę.

„Kiekvienas iš mūsų turėtų užduoti klausimą, kas yra valdžia. Valdžia, tai – mes. Aš, jūs. Ir, jeigu mes Jonui ar Petrui pavedame atstovauti mūsų reikalus, tai mes būkim geri ir reikalaukim iš jų“,  – konferencijos svečius skatino veikti laikraščio „Šiandien“ redaktorius, „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

„Ar jūs įsivaizduojate, kad meras ateitų, tarkim, pas 80-metę senolę ir sakytų: „Miela pone, būkit gera, išsikraustykit. Reikia apgyvendinti čia naują, jauną šeimą, jūs jau čia savo atgyvenote“, tai tas pats ir prie medžio prieiti ir pasakyti, kad „būk geras, tave reikia nukirsti, čia bus nauja liepaitė“, – kalbėjo jis.

Konferencijos pranešėjai skatino visus Lietuvos miestus, tarp jų ir Klaipėdą, žvelgti į Skandinavijos, Vakarų Europos šalis, kurios vis sparčiau gręžiasi į gamtos pusę ir, anot asociacijos „Gyvas miškas“ vadovės Monikos Peldavičiūtės, „griauna betonus“.

Kolegei pritarė ir kraštovaizdžio dizainerė Austė Juozapaitytė. Abi pranešėjos sakė esančios nusiminusios, kad Lietuvoje mažai yra kalbama apie įvairių užsienyje vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus, įrodančius, kokį poveikį žmogaus sveikatai turi miesto žaliosios erdvės.

„Mes galime valdžiai atleisti, kai jie kažką daro iš nežinojimo su mūsų žaliosiom erdvėm, bet jeigu jie jau žino informaciją ir toliau nekeičia savo veiksmų, tai jau kenkimas mums visiems ir mūsų sveikatai“, – apibendrino M. Peldavičiūtė.