Liepos 11-14 dienomis Klaipėdoje jau antrą kartą vyks tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.

Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Anot jo organizatorių – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro, tai – analogo Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus: įvairių tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus.

Šįkart „Lauksnos“ kvies susipažinti su 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus iš Lietuvos ir Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, o taip pat su 12 Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijų.

Greta tradicinių koncertų, nematerialaus kultūros paveldo unikumai atsiskleis ir demonstruojant įvairių tautų amatus, meno rūšis ir mokymų, dirbtuvių, filmų peržiūrų, parodų metu.

Renginiai vyks Klaipėdos dramos teatre, Klaipėdos piliavietėje, Teatro aikštės scenose, Etnokultūros centre ir kitose miesto erdvėse.

Lietuvos šviesuliai – ketvirtadienio programoje

2001 m. kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.  „Lauksnos“ siekia ne tik pristatyti kryždirbystės tradiciją, tačiau ir atkreipti dėmesį į regioninius šios tradicijos bruožus, išryškinant Mažosios Lietuvos išskirtinumą.

Liepos 11 d., festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su kaltinių geležies kryžių statymo tradicija, dalyvaudami muziejininko kalvio Dionyzo Varkalio vedamose ekskursijose po Kalvystės muziejų. Būtina išankstinė registracija tel. (8-46) 312113.

Tą patį vakarą Klaipėdos piliavietėje Rytinėje kurtinoje vyks net du renginiai skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms, kurios UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė 2010 m. 18 val. nuo Klaipėdos piliavietės pylimų susišauks ragų sutartinės, iki Šiaurinės kurtinos kiemo lydės kankliuojamų sutartinių garsai, o kieme balsais ir skudučiais sutars gausus sutartinių atlikėjų ratas.

19 val. jungtinis folkloro grupės „Šalavija“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas kvies patirti sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę.

20 val. pirmos festivalio dienos programą užbaigs svečių iš Indijos – grupės „Sabrang“ koncertas.

Pirmąkart pristatys lėlių teatrą

Teatro aikštėje lankytojai išvys didžiuosius koncertus, dalyvaus dirbtuvėse, edukacijose, filmų peržiūrose.

Penktadienio, liepos 12-osios, vakarą nušvies didysis 19 val. koncertas „Lauksnų sietynas“. Sietyno šviesuliai: albanų liaudies
izopolifoninės muzikos atlikėjai „Bilbili“, Dnipro regiono kazokų dainų saugotojai „Volodar“ (Ukraina), grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas McMullanas (Airija), Prancūzijoje grojimo armėnų duduku tradiciją saugantys „Arsava“ trio, Radžastano kalbelijos muzikos bei šokio atlikėjai „Sabrang“ (Indija) bei sutartinių atlikėjai iš visos Lietuvos.

Šeštadienį žiūrovų 19 val. lauks ugningas vienos populiariausių tango grupių pasaulyje „El Cachivache“ (Argentina) kvinteto koncertas. Grupė, neretai pavadinama tango pankais, kartu su šokėjais Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina) pristatys UNESCO saugomą tango tradiciją. Po koncerto vyks tango šokių vakaras milonga, kuri yra neatsiejama tradicijos dalis.

Penktadienį ir šeštadienį, 22 val. festivalis kvies panirti į „Nakties polifoniją“. Polifoninio dainavimo tradicijas bus galima išgirsti Dramos teatro Didžiojoje scenoje.

„Lauksnų“ programoje pirmą kartą bus pristatoma lėlių teatro tradicija. Sicilijos brolių Napolių lėlių teatras „Opera dei Pupi“ kvies į senoviniais siužetais paremtus pasirodymus, kuriuose bus galima pamatyti tradiciją pristatančios brolių Napolių šeimos kolekcines lėles. Spektakliai vyks Šiauriniame rage liepos 12 d. 17 val., Teatro aikštėje liepos 13 d. 12 val. ir 14 d. 14 val. Dirbtuvės, kur bus išsamiau supažindinama su tradicija, vyks liepos 14 d. 13 val. Didžiojoje scenoje.

Amatų tradicijos parodose ir dirbtuvėse

Liepos 11-13 d. 12-18 val. Etnokultūros centre veikiančioje Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų parodoje bus galima išsamiau susipažinti su sodų tradicija, dalyvauti vėrimo dirbtuvėse – šį amatą demonstruos ir sodų vėrimo paslapčių mokys Marija Liugienė, Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė ir kiti meistrai.

Liepos 12 d. 12 val. Dramos teatro fojė bus atidaroma ir festivalio metu veiks Krokuvos prakartėlių (szopka) paroda. Iš Lenkijos atvyksiantys prakartėlių meistrai ves dirbtuves, kur klaipėdiečiai ir miesto svečiai suvieniję jėgas pagamins bendrą prakartėlę.

Festivalio metu didžiojoje scenoje bei Amatų miestelyje bus pristatomi UNESCO saugomi tradiciniai amatai: Zmijanjės regiono siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina), szopka, Krokuvos prakartėlių tradicija (Lenkija), blaudruck/modrotisk/kékfestés/modrotlač tekstilės marginimas ir indigo dažymas (Vengrija), kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (Lietuva).

Amatų miestelyje, kuris sups Teatro aikštę, dalyvaus ir apie 100 geriausių Lietuvos amatininkų, kultūros paveldo žinovų, rekonstruktorių, jie pristatys savo puoselėjamus amatus, demonstruos procesą, patikusius dirbinius bus galima įsigyti. Veiks ir Lietuvos kulinarinio paveldo zona, kurioje bus prekiaujama tradiciniais skanumynais.

Dėmesys Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybėms

Festivalio metu pristatomas nuo 2008 m. kuriamas ir kasmet pildomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kurį šiuo metu sudaro 22 vertybės. Sąrašą sudaro Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Renginių, dirbtuvių metu artimiau bus galima susipažinti su 12 tradicijų: Kauno marių užlietų kaimų dainavimo tradicija, pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Biržų krašto sutartinėmis, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimu Peterburgo armonika, muzikavimu bandonija Tauragės krašte, lopšinių ir vaikų migdymo, polkos tradicijomis, Kupiškėnų vestuvėmis, lietuviškomis ristynėmis, senovinio stintelių ir seliavų gaudymo ant Baltųjų Lakajų ežero, šiaudinių sodų vėrimo bei verbų rišimo tradicijomis.

Festivalio metu Mažojoje scenoje bus siūloma unikali galimybė prisiminti ir virtualios realybės pagalba vėl išgyventi dainų šventės „Vardan tos… “ bendrystę.

PROGRAMA

LIEPOS 11 D., KETVIRTADIENIS

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12–16 val. Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

MLIM KALVYSTĖS MUZIEJUS (Šaltkalvių g. 2)

16, 17 val. Kryždirbystės tradicijos pristatymas ir ekskursijos. Registracija tel. (8-46) 312113

KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS ŠIAURINĖ KURTINA (Priešpilio g. 2)

18 val. Sutartinių ratas. „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai)

19 val. Sutartinių ir elektronikos pynės. „Girių dvasios“ ir „Šalavija“ (Vilnius)

KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS RYTINĖ KURTINA (Priešpilio g. 2)

20 val.  „Sabrang“ (Indija) koncertas

LIEPOS 12 D., PENKTADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10–22 val. Amatų miestelis

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12.30 val. Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado pristatymas

13 val. Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje (filmas „Ūcia lylia“)

14 val. Šiaudinių sodų tradicija (filmas „Dangaus sodai“)

16 val. Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija. „Samylų senolės” ir vaikaičiai (Kauno r.)

17 val. Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime. Žiūrų folkloro ansamblis (Varėnos r.)

19 val. Lauksnų sietynas. Didysis koncertas

21 val. Šokių tradicijos: „nijemo kolo“, tylusis Dalmatijos krašto ratelinis šokis (Kroatija), „kolo“, tradicinis liaudies šokis (Serbija)

22 val.  Polka Lietuvoje. „Poringės“ ir „Nalšia“ (Vilnius)

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

12–19 val. Virtualios realybės pramoga. Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Dirbtuvės.

13 val. Šiaudinių sodų vėrimas

14 val. Lopšinės ir žaidinimai

15 val. Instrumentinės sutartinės

16 val. Tinklo mezgimas

17 val. Verbų rišimas

18 val. Muzikavimas Peterburgo armonika.

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

12 val. Krokuvos prakartėlių (szopka) parodos atidarymas.

12.30–14 val. Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija).

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

22 val. Nakties polifonija. Chrisas McMullanas (Airija), „Arsava“ trio (Armėnija-Prancūzija), „Sabrang“ (Indija)

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12–18 val. Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

ŠIAURINIS RAGAS (Danės g. 1)

16 val. Koncertas. „Volodar“ (Ukraina), „Milan Begović“ (Kroatija)

17 val. Spektaklis „Agrikano ir Orlando dvikova“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija)

LIEPOS 13 D., ŠEŠTADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10–22 val. Amatų miestelis

11 val. Koncertas. „Poringės“, „Nalšia“ (Vilnius), „Milan Begović“ (Kroatija)

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12 val. Spektaklis „Orlando iššūkis Don Kiarui“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija)

15 val. Amatų tradicijos: tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija), prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija), Zmijanjės siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina).

16.30 val. Dainuojamosios tradicijos: albanų liaudies izopolifoninė muzika (Albanija), Dnipro regiono kazokų dainos (Ukraina)

17.30 val. Instrumentinės tradicijos: dudukas ir jo muzika (Armėnija), grojimas airišku dūdmaišiu (Airija)

19 val. Tango tradicija. Koncertas. „El Cachivache“ kvintetas (Argentina), šokėjai Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina).

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

12–16 val. Virtualios realybės pramoga. Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Dirbtuvės.

12 val. Muzikavimas bandonija

13 val. Verbų rišimas.

14 val. Tinklo mezgimas.

15 val. Šiaudinių sodų vėrimas.

20.30 val. Tango tradicija. Milonga. TDJ Vito Venturino (Argentina).

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

14–16 val. Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija).

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

22 val. Nakties polifonija. „Trys keturiose“ (Vilnius), „Bilbili“ (Albanija), „Volodar“ (Ukraina)

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12-18 val. Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

LIEPOS 14 D., SEKMADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10–20 val. Amatų miestelis

11 val. Koncertas. „Bilbili“ (Albanija) „Vuk Stefanovic Karadzic“ (Serbija)

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12 val. Festivalio ekranas. Tradicijos „Lauksnose“.

13 val. Dirbtuvės. „Opera dei Pupi“, Sicilijos lėlių teatras (Italija).

14 val. Spektaklis „Agrikano ir Orlando dvikova“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija).

15.30 val. Festivalio ekranas. Tradicijos „Lauksnose“.

16.30 val. Dirbtuvės. Indijos šokiai. „Sabrang“ (Indija).

18 val. Svečių atsisveikinimo koncertas.

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

11–16 val. Lietuviškos ristynės.

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

14–16 val. Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija)

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

15 val. Kupiškėnų vestuvės. Spektaklis „Vesėlios anoj šaly“. „Kupkėmis“ (Kupiškis)