Birželį bandomuoju režimu pradėtas eksploatuoti naujasis Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės AB „Klaipėdos nafta” (KN) šviesiųjų naftos produktų parkas jau kuria pridėtinę vertę bendrovei. Pirmąjį vasaros mėnesį jame jau priimti keli naftos produktai bei pirmą kartą į Klaipėdos naftos terminalą importuota žaliava vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų.

Per paskutinius 3,5 metų į Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtrą KN nukreipė beveik 45 mln. eurų investicijų.

Darius Šilenskis, KN Naftos verslo direktorius, teigia, kad poreikį tobulinti ir plėsti infrastruktūrą diktavo pati rinka.

„Jau kurį laiką stebime, kad ji keičiasi, daugėja potencialių krovinių įvairovė ir auga klientų lūkesčiai.  Matydami tokias tendencijas supratome, kad norėdami išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų ateityje turime būti pasiruošę ne tik perkrauti ar sukaupti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių. Įgyvendinę vykdomus investicinius plėtros projektus, tikimės patenkinti visus klientų lūkesčius ir dar labiau padidinti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninius terminalus“, – KN pranešime cituojamas D. Šilenskis.

Atliktos investicijos į infrastruktūrą, kuri pritaikyta prie besikeičiančios rinkos, jau duoda pirmuosius vaisius: nors naujasis KN talpyklų parkas dar veikia tik bandomuoju režimu, birželį čia jau priimti keli nauji naftos produktai.

Birželį KN naftos terminale pirmą kartą priimtas ir laivas, kuris atplukdė žaliavą vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų. Priimant šį krovinį terminale panaudota reta krovos schema, kai krovinys iš laivo buvo kraunamas į geležinkelio cisternas. Įprastai dauguma perkrovos operacijų vykdomos iš geležinkelio cisternų arba auto transporto į laivus.

Teigiama, jog KN yra vienas iš nedaugelio multimodalinių terminalų Baltijos šalyse, kuriame naftos produktai gali būti tiek iškrauti iš visų transporto priemonių, tiek pakrauti į visas transporto priemones.

Vertinant pakrautas tonas į laivus, geležinkelio cisternas ir auto transportą, birželio mėn. krova sudaro beveik 600 tūkst. tonų, kas apie 100 tūkst. t viršija praėjusių metų birželio rezultatą.

Esą nei incidentas, kai į naftotiekį „Družba“ pateko užterštos naftos, nei krovai neigiamai atsiliepęs „Orlen Lietuvos“ sprendimas daugiau produkcijos nukreipti geležinkeliu į kaimynines rinkas, nepadarė lemiamos įtakos terminalo veiklos rodiklių augimui.

INFORMACIJA

Naujienlaikraščio „Argus Neftetransport“ analizė rodo, kad KN per pirmus penkis šių metų mėnesius panaudojo 73,4 proc. visų savo turimų krovos pajėgumų, kai per metus maksimaliai gali perkrauti per 7 mln. t. Tuo metu daugiausia pajėgumų tarp Baltijos šalių naftos terminalų turintis ir per metus 30 mln. t naftos produktų perkrauti galintis Estijos terminalas „Liwathon EOS“ panaudojo vos 10 proc. visų savo pajėgumų, 20 mln. t per metus galintis perkrauti Latvijos terminalas „Ventspils Nafta Terminals“ – 31,6 proc. pajėgumų.

Pagal pirmųjų penkių šių metų mėnesių naftos produktų krovos apyvartą tarp visų trijų Baltijos šalių naftos terminalų KN užima antrąją vietą. Ją nežymiai lenkia „Ventspils Nafta Terminals“, kurio krova apie 20 proc. viršija KN penkių mėnesių krovą.