Pirmąjį stebėjome dar 2013 m., kada apie investicijas Lietuvoje paskelbė amerikiečių energetikos kompanija „Chevron“, ketinusi šalies Vakaruose ieškoti skalūnų dujų. Tąsyk vos 542 gyventojus turinti (2011 m. surašymo duomenimis) bendruomenė susitelkė ir garsiai veikdama paveikė ne tik visuomenės nuomonę, bet ir politikų protus dėl esą galimai purvinų hidraulinio uolienų skaldymo technologijų. Nepadėjo nė oponentų argumentai apie tai, kad ketinama tik žvalgytis, ar tų gamtinių dujų išvis yra, o pasakos apie hidraulinio skaldymo nešvarumą galimai yra sukurtos tų pasaulio visuomenininkų, kurie pasisako prieš bet kurią technologinę pažangą.
Po poros metų „Chevron“ tarsi pabrukusi uodegę tyliai uždarė savo biurą Vilniuje ir iš Marijos žemės išsinešdino. Mes netekome didesnių investicijų (taigi ir darbo vietų provincijoje), taip ir nesužinojome, ar Lietuvos žemės gelmėse yra gamtinių dujų (ir greit nesužinosime), tačiau būsime švarūs tarsi nekaltybė.
Aplinkos ministerija ir palyginti neseniai iškeptas naujas ministras Kęstutis Mažeika ėmė įtarti, kad anglies dvideginio laidojimas gali pakenkti vandens atsargoms, neturėdamas kol kas jokių tokios grėsmės patvirtinimų. Nors apie CO2 laidojimą, kaip apie vieną galimybių mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų išlakas seniai kalba ES šalys ir Europos Komisija. Martyno Vainoriaus nuotr.
2-asis serialo epizodas gana tyliai prasidėjo prieš keletą dienų. Gana tyliai, nes didžiausias viešas dėmesys buvo skirtas prezidento Gitano Nausėdos inauguracijai. Klausimas, kas buvo pakviestas į inauguracijos priėmimą Prezidentūroje žiniasklaidai buvo svarbesnis nei diskusijos Seime dėl anglies dioksido (jos yra pagrindinis klimato atšilimą sukeliančių dujų komponentas) laidojimo Lietuvos žemių gelmėse uždraudimo.
Tiesa, šįkart iniciatyvos iškart, be „liaudies (naujų Žygaičių bendruomenių) pasipiktinimo“, regis ėmėsi Aplinkos ministerija bei Seimas. Tačiau ar manote, kad lygioje vietoje? Kur gi ne.
Š. m. pradžioje JAV kompanija „8 Rivers Capital“ pasiūlė Lietuvoje pastatyti gamtinėmis dujomis varomą elektrinę. Projekto siūlytojai šiuo metu tyrinėja rinką ir galimybes veikti joje be valstybės subsidijų, tai yra be finansinės valstybės paramos.
Pokštas yra toks, kad Europos Sąjungoje (ES) dėl paslėptų ir neoficialiai valstybių mokamų subsidijų negali rastis elektrinės, kurios gamintų elektros energiją. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Subsidijoms ES šalys kasmet išleidžia milijardus eurų. Ne tik atsinaujinantiems energijos ištekliams, tokiems kaip saulės, vandens, vėjo energija ar biokuras, bet ir vadinamiems konvenciniams generatoriams, varomiems naftos produktais, branduoliniu kuru ar gamtinėmis dujomis.
Antras svarbus problemos aspektas yra tas, kad Lietuvai siekiant prisijungti prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų tragiškai trūksta elektros gamybos pajėgumų. „8 Rivers Capital” ir „Net Power“ siūlo apsvarstyti naujos gamtinėmis dujomis varomos maždaug 300 MW galios jėgainės projektą, kurio technologijos šalutinė pusė gali tapti pati svarbiausia.
Elektrinė veiktų varoma gamtinėmis dujomis, parduotų nesubsidijuojamą elektros energiją rinkoje, tačiau kartu gebėtų kaupti ir anglies dvideginio išlakas. Jas – pramoninės kokybės – būtų galima parduoti rinkoje arba laidoti.
Verslas galėtų remtis trimis aspektais – rinkoje parduodama elektros energija, sutaupytais taršos leidimais ir parduotu CO2.
Amerikiečiams tai būtų pirmas žingsnis tokią technologiją parodyti ES (JAV veikia kelios mažiau galingos elektrinės, kurių technologija yra tokia pat).
Pamėginkime vienu bandymu atspėti, kaip toks įstatymas paveiks amerikiečių bandymą ištirti galimybes rinkoje, jeigu Seimas uždraustų vieną svarbiausių jų verslo modelio komponentų (minėjau, kad jis grįstas galimybe rinkoje parduoti pagamintą elektrą, kaupti – parduoti pramonei arba laidoti CO2).
Atsakymas į mįslę – šįkart investuotojai net neatidarys biuro, kad netrukus jį vėl tektų uždaryti. Nes Aplinkos ministerija ir palyginti neseniai iškeptas naujas ministras Kęstutis Mažeika ėmė įtarti, kad anglies dvideginio laidojimas gali pakenkti vandens atsargoms, neturėdamas kol kas jokių tokios grėsmės patvirtinimų. Nors apie CO2 laidojimą, kaip apie vieną galimybių mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų išlakas seniai kalba ES šalys ir Europos Komisija.
Dar vienas – tikras „žaliasis“ Seime – Linas Balsys per kažkurį TV kanalą porino, esą anglies dvideginio laidojimas yra naftininkų interesas, nes skystas CO2 jiems padeda iš besibaigiančių gręžinių padeda išstumti papildomos naftos. Nors taip pat nepateikė jokių tokios grėsmės pavyzdžių (nebent televizininkai reportaže juos nukirpo).
Tiesą sakant, paskelbus apie „8 Rivers Capital” ir „Net Power“ ketinimus Lietuvoje, negalvojau, kad kliūtys rasis tokiu metu ir iškart Seime. Nors, kita vertus, tai logiška. Pernelyg daug intereso aplink Lietuvą, kad šis projektas čia neįvyktų. Kalbu ne tik apie Rusiją, kurios „geri norai“ neturėtų nieko stebinti. Interesą „prieš“ turi visos šalys, iš kurių elektros energija pasiekia Lietuvą – vieną daugiausiai energijos importuojančią šalį ES. 2018 m. IV ketvirtį, beje, rusiškos kilmės elektros Lietuvoje suvartota daugiausiai.
Puikiai autorius atskleidė ineresų gijas. Labai noriu tikėti, kad panašūs straipsniais prisidės ir paskatins kritinio mastymo formavimasį visuomenėje. Su tuo ir sveikinu mūsų jaunąją demokratiją!!!