Svarbu, Temos

Žinosim, kas smirda, bet ne kas smardina? (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-17


Iš pirmųjų matavimų dar jokių išvadų negalima daryti, o ir pabaigus visus darbus kažin, ar bus galima identifikuoti, kas yra tikrieji miesto smardintojai.

Tokios išvada piršosi kai kuriems klaipėdiečiams, antradienį susirinkusiems į pristatymą, kurio metu Klaipėdos savivaldybėje už 191 tūkst. eurų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” atstovės dalinosi informacija apie pirmo ketvirčio darbų rezultatus.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Galėtų matuoti ir įmonėse

Rūta Kurienė, UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” vyresnioji aplinkosaugos specialistė, informavo, kad per pirmąjį ketvirtį buvo gauti trys iškvietimai atlikti kvapų poėmius, tačiau vienu atveju atvykus, jie jau buvo išsisklaidę. Kitais dviem atvejais (vienas pietinėje, kitas – šiaurinėje miesto dalyje) buvo paimta po tris mėginius. Juose buvo nustatytos septynios lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos, tačiau jų koncentracija leistinų normų neviršijo.

Pasak R. Kurienės, rastos medžiagos yra plataus naudojimo – „naudojamos tiek valymo procesuose, tiek biocidų gamyboje, tiek dažuose, tai gana populiarūs tirpikliai, naudojami įvairiuose veiklose”, o kiekvienos medžiagos galimas poveikis yra skirtingas.

Ji teigė, kad oro mėginys yra paimamas specialiu mėginių ėmimo maišu su pompa, vėliau per sorbentą yra perleidžiamas, o pats sorbentas siunčiamas tirti į atestuotą laboratoriją Didžiojoje Britanijoje. Visa procedūra atliekama patalpose, kur nėra jokio pašalinio kvapo.

Pasak tyrėjų, jau dabar daryti išvadas būtų pernelyg drąsu. Tik baigus visus daugiau nei metus truksiančius darbus, palyginus duomenis su įmonių išmetimais, galbūt bus didesnė tikimybė nustatyti ryšius tarp taršos.

„Tokiai identifikacijai reikalingi matavimai išmetimuose darančiuose objektuose, čia jau daugiau kontroliuojančių institucijų teisė daryti ir pačių objektų monitoringo objektas. Šiai dienai apie tokį tikslinimą su užsakovais diskusijos dar nebuvo. Šis projektas vykdomas atlikus viešųjų pirkimų procedūras, keitimo procedūra taip pat turi būti vykdoma tokiu būdu”, – paklausta, ar įmonė galėtų matuoti ir įmonių išmetimus bei juos gretinti su duomenimis, gaunamais gyvenamojoje aplinkoje, sakė R. Kurienė.

Beje, kietųjų dalelių matavimai šio tyrimo metu yra imami tik automatine stotele, reagavimas į skundus dėl padidėjusio dulkėtumo nėra tarp operatyvinio reagavimo ir tyrimo užduočių.

Kokios reakcijos?

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas pristatymo metu atkreipė dėmesį į tai, kad matavimų metu fiksuojama tik momentinė koncentracija, o jai jokio normatyvo nėra.

„Mums pagrindinis klausimas – ar viršijamos kokybės normos ar standartai. Jei nėra viršijamos normos, galima kažką pakeisti tik Savivaldybei sugriežtinus kokybės normas ir standartus”, – teigė jis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teigė manantis, jog kol yra dar laikas, reikėtų patikslinti užduotį – „nurodant konkrečiai vietas ir tikslinant kvapo ID”.

„Kyla abejonė, ar bus išaiškinta, kas yra tikras kvapo skleidėjas ir kaip jis paplinta. Manau, kad užduotį reikia tobulinti”, – sakė jis.

„Atrodo, kad po pusantrų metų neišaiškės, kas tie taršos šaltiniai. Ir bus be reikalo išleisti pinigai”, – sakė ir klaipėdietis Rimantas Navickas.

PET gamintojai stebisi kaltinimais

Tuo metu Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė kėlė naują versiją – esą kvapų šaltiniais gali būti PET granulių gamyba užsiimančios įmonės „Neo group” ir UAB „Orion Global Pet“.

„Pastudijavus jų taršos leidimus matyti, kad gamyboje naudojamos tokios medžiagos, kaip ir rastos tyrimų metu. Jas atsiveža per uostą. Galima daryti prielaidą, kad atvežus į uostą tos medžiagos pakvimpa, kaip ir vėliau vykstant gamybai”, – dėstė R. Zaborė, atkreipusi dėmesį, kad po pirmojo tyrimų rezultato paviešinimo kvapai pietinėje miesto dalyje jau yra dingę beveik dvi savaites.

Arūnas Jonuška, „Orion Global Pet“ technikos direktorius tokius teiginius vadino absurdu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Žaliava atkeliauja uždaruose konteineriuose, kurie dar yra ir po azoto slėgiu. Taip, mūsų gamyboje yra paletė išmetamų elementų, tačiau jų kiekis yra toli gražu nuo leistinų normų. O kalbant apie kvapus, tai jie sudaro 0,3 vadinamojo europinio vieneto, kai leistina norma yra 8. Didžiausias galimas kvapų šaltinis gali būti nebent mūsų valymo įrenginiai, kuriuose atliekame pirminį nuotekų apvalymą prieš atiduodant juos į miesto nuotekų tinklus, nors iš esmės šį vandenį būtų galima tiesiai išleisti į aplinką – Olandijoje tokia gamykla savo nuotekas iš valymo įrenginių išleidžia tiesiai į jūrą”, – teigė A. Jonuška.

Jis sakė, kai kai grįš iš atostogų bandys susisiekti su R. Zabore ir pasikviesti ją, kad pati vietoje pamatytų visą technologinę grandinę.

„Neo Group” Kokybės, aplinkosaugos, darbo saugos ir sveikatos vadovė Eglė Vaičiulienė teigė, jog įmonei sudėtinga suprasti, kur yra problema ir kodėl keliamas ažiotažas, bauginami gyventojai, nes aplinkos oro kokybės normos neviršytos.

„Neo Group”

„Didžiosios dalies minimų medžiagų „Neo Group” gamyklos emisijose nėra visiškai. O minimų medžiagų, kurios yra „Neo Group” emisijose, koncentracijos yra tokios mažos, kad siekia tūkstantąsias aplinkos oro ribinių verčių dalis. Atkreipiame dėmesį, kad TIPK leidime yra nurodyti maksimalūs teršalų normatyvai, o kontrolinių ir monitoringo matavimų metu nustatytos cheminių medžiagų koncentracijos paprastai būna gerokai mažesnės, pavyzdžiui, „Neo Group” išnaudoja tik apie 75 procentus leidžiamos taršos limito”, – aiškino E. Vaičiulienė.

Anot jos, šiemet balandį šioje gamyklos taršos matavimus atliko valstybinė Aplinkos ministerijos kontrolė. Jokių viršijimų nebuvo fiksuota.

„Kovo mėnesį įmonėje vyko kompleksinis patikrinimas, kuomet veiklą ir gamybos procesus tikrino 9 valstybinės institucijos. Po patikrinimo visų tikrinusių institucijų pateiktose išvadose konstatuota, kad neatitikčių ar pažeidimų nenustatyta. Su kaimyninėmis bendruomenėmis palaikome draugiškus santykius: kviečiame lankytis įmonėje, supažindiname su tyrimų rezultatais. Tai, kokiame kontekste minima mūsų įmonė, mus stebina. Juolab kad pateikiama informacija prasilenkia su tikrove”, – teigė „Neo Group” atstovė.

KOMENTARAS

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Nereikia turėti didelių iliuzijų, kad šis tyrimas, kuris dar tęsis devynis mėnesius, atsakys į visus klausimus. Tikiu, kad bus identifikuota, kas klaipėdiečius nuodija, kokios tai medžiagos, kuriuose taškuose yra didžiausios koncentracijos. Kokie yra didžiausi galimos taršos šaltiniai čia jau, suprantu, yra klausimas ne šitos studijos, ne šito tyrimo rengėjams. Bet nepaisant to, tai vienaip ar kitaip turės būti sugretinta. Tyrimo rezultatai bus labai gera medžiaga tiek Sveikatos, tiek Aplinkos ministerijai kalbant apie normatyvus. Tačiau kol kas daryti apibendrinimus, kas trikdo klaipėdiečių gyvenimą, dar yra per anksti. Kelias nėra trumpas, nėra lengvas, bet juo neinant taip ir nenueisi.

Apibendrinimą reikės daryti su kontroliuojančiomis institucijomis, kurios turi konkrečių teršėjų duomenis – tyrimo rezultatai turės būti gretinami su kiekvieno ūkinio subjekto smarvės ID. Ir tada bus galima indentifikuoti, kas yra konkrečios smarvės skleidėjas. Kadangi tai yra sietina su įvairiais skundimais ir apskundimais, klaidų būti negali, viskas turi būti padaryta labai preciziškai – sertifikuotais įrenginiais, nustatytoms tvarkomis.

Miestas kol kas yra nupirkęs šią studiją, bet visa tai, kas nors kiek padėtų identifikuoti, turi būti įgyvendinama ir įsigyjama – čia ne tas atvejis, kai reikia skaičiuoti brangu ar ne, nes sveikata brangiausia.


2019-07-17

5 komentarai apie “Žinosim, kas smirda, bet ne kas smardina?”

  1. 25 liepos Pietiniame rajone , pusę keturių ryto iš lovos išvertė tiesiog nepakeliamas ir smaugiantis ,,blynų” kvapas. Jau ,,užvaro” taip, kad pašoki iš gilaus miego.. Kokių tyrimų dar reikia kada yra tokie faktai?! Ne vien šiukšlynas KRACas sudais smardina juos atvirai džiovindamas(kad nereikėtų jungti uždaros džiovinimo sistemos), ne vien geležinkelis Draugystė su “pašvinkusiais česnakais” pavaro, bet ir Lezas su visais plastiko ar šiukšlių deginimo monstrais tyliai sau ,,nusiorina”. Gal reikėtų kartu su Aplinkos ministerija ar išrinktais Klaipėdos miesto seimūnais susėsti ir sugalvoti kitas priemones? Pvz. Sudaryti mobiliąją specialistų grupę, kuri gautų algą (atimti tam tikras sumas iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir Klaipėdos savivaldybės visuomenės sveikatos skyriaus), ir kuri užfiksavus smarvės ar taršos faktą(gyventojo skambutis), tuojau pat sureaguotų, nedelsiant atvyktų į įmonę ir sutvarkytų įvykio fiksavimo dokumentus. Pasitelkus policiją ar kariškius. Privaloma seime, ne eilės tvarka, inicijuoti įstatymą leidžiantį, esant reikalui, NEPRANEŠTI ir TUOJAU PAT TIKRINTI tarša ar smarve įtariamą įmonę. Dabar tampo, tampo tą problemą bene 10 metų ir vis vietoje. Visos tos miesto visuomenės sveikatos kontoros visai niekam vertos, nes nieko nedaro šia linkme(už jas dirba visuomenininkai). Darbo imitacijos ir nieko daugiau. Tai kam jų iš viso reikia? Pinigams ,,ėsti”?

  2. Tokiu būdu surasti teršalus sukeliančius smarvę vargu ar ką nors surasime ir per 10 metų Visų pirma, tokie matavimai yra brangūs, ilgas kelias iki matavimo. Procentinis kiekis nuo DTK yra ne rodiklis. Rodiklis yra pati DTK. Smarvę sukeliančios medžiagos turi specifinį kvapą, pagal kurį ir būtų galima ieškoti teršalų šaltinio. Prieš įsileidžiant taršą į aplinką skleidžiančias gamyklas, jos turėjo pateikti gamyklinio proceso metu išsiskiriančių teršalų matavimus, teršalų sąstatą, kas ir padėtų kontroliuoti teršalus. Žinant pagrindinius teršėjus mieste, galima būtų užsisakyti DTK reagentus, kurių kaina tikrai būtų mažesnė už pilną tyrimą ir galėtų būti panaudojami operatyviai. Kitas galimas variantas: kad DTK gali būti naktį, kai žmonės ilsisi, o teršalai iki ryto beveik išsisklaido

  3. paskirkite premija zmogui, kuris pateiks irodymus, kas, is kur ir kada smardina, kad ir 10 000 euru ir koks nors smardinancios imones sargas ziurek ir susigundys 😉 Juk tu imoniu darbuotojai tikrai zino is kur smarve ir tyli tik del to, kad nenori darbo prarasti

  4. dėl tokių pseudo visuomenininkų, kurie tauškia niekus ir nieko nesupranta apie oro teršalus, pavojingus ir nekenksmingus kiekius, miesto valdžia priversta žaisti demokratiją: užsakinėja bereikalingus tyrimus ir bergždžiai tratina visų mūsų pinigus. Galėtų kaip Matijošaitis Kaune siųsti tuos “visuomenininkus” toli toli…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt