Iš pirmųjų matavimų dar jokių išvadų negalima daryti, o ir pabaigus visus darbus kažin, ar bus galima identifikuoti, kas yra tikrieji miesto smardintojai.

Tokios išvada piršosi kai kuriems klaipėdiečiams, antradienį susirinkusiems į pristatymą, kurio metu Klaipėdos savivaldybėje už 191 tūkst. eurų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” atstovės dalinosi informacija apie pirmo ketvirčio darbų rezultatus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Galėtų matuoti ir įmonėse

Rūta Kurienė, UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” vyresnioji aplinkosaugos specialistė, informavo, kad per pirmąjį ketvirtį buvo gauti trys iškvietimai atlikti kvapų poėmius, tačiau vienu atveju atvykus, jie jau buvo išsisklaidę. Kitais dviem atvejais (vienas pietinėje, kitas – šiaurinėje miesto dalyje) buvo paimta po tris mėginius. Juose buvo nustatytos septynios lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos, tačiau jų koncentracija leistinų normų neviršijo.

Pasak R. Kurienės, rastos medžiagos yra plataus naudojimo – „naudojamos tiek valymo procesuose, tiek biocidų gamyboje, tiek dažuose, tai gana populiarūs tirpikliai, naudojami įvairiuose veiklose”, o kiekvienos medžiagos galimas poveikis yra skirtingas.

Ji teigė, kad oro mėginys yra paimamas specialiu mėginių ėmimo maišu su pompa, vėliau per sorbentą yra perleidžiamas, o pats sorbentas siunčiamas tirti į atestuotą laboratoriją Didžiojoje Britanijoje. Visa procedūra atliekama patalpose, kur nėra jokio pašalinio kvapo.

Pasak tyrėjų, jau dabar daryti išvadas būtų pernelyg drąsu. Tik baigus visus daugiau nei metus truksiančius darbus, palyginus duomenis su įmonių išmetimais, galbūt bus didesnė tikimybė nustatyti ryšius tarp taršos.

„Tokiai identifikacijai reikalingi matavimai išmetimuose darančiuose objektuose, čia jau daugiau kontroliuojančių institucijų teisė daryti ir pačių objektų monitoringo objektas. Šiai dienai apie tokį tikslinimą su užsakovais diskusijos dar nebuvo. Šis projektas vykdomas atlikus viešųjų pirkimų procedūras, keitimo procedūra taip pat turi būti vykdoma tokiu būdu”, – paklausta, ar įmonė galėtų matuoti ir įmonių išmetimus bei juos gretinti su duomenimis, gaunamais gyvenamojoje aplinkoje, sakė R. Kurienė.

Beje, kietųjų dalelių matavimai šio tyrimo metu yra imami tik automatine stotele, reagavimas į skundus dėl padidėjusio dulkėtumo nėra tarp operatyvinio reagavimo ir tyrimo užduočių.

Kokios reakcijos?

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas pristatymo metu atkreipė dėmesį į tai, kad matavimų metu fiksuojama tik momentinė koncentracija, o jai jokio normatyvo nėra.

„Mums pagrindinis klausimas – ar viršijamos kokybės normos ar standartai. Jei nėra viršijamos normos, galima kažką pakeisti tik Savivaldybei sugriežtinus kokybės normas ir standartus”, – teigė jis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teigė manantis, jog kol yra dar laikas, reikėtų patikslinti užduotį – „nurodant konkrečiai vietas ir tikslinant kvapo ID”.

„Kyla abejonė, ar bus išaiškinta, kas yra tikras kvapo skleidėjas ir kaip jis paplinta. Manau, kad užduotį reikia tobulinti”, – sakė jis.

„Atrodo, kad po pusantrų metų neišaiškės, kas tie taršos šaltiniai. Ir bus be reikalo išleisti pinigai”, – sakė ir klaipėdietis Rimantas Navickas.

PET gamintojai stebisi kaltinimais

Tuo metu Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė kėlė naują versiją – esą kvapų šaltiniais gali būti PET granulių gamyba užsiimančios įmonės „Neo group” ir UAB „Orion Global Pet“.

„Pastudijavus jų taršos leidimus matyti, kad gamyboje naudojamos tokios medžiagos, kaip ir rastos tyrimų metu. Jas atsiveža per uostą. Galima daryti prielaidą, kad atvežus į uostą tos medžiagos pakvimpa, kaip ir vėliau vykstant gamybai”, – dėstė R. Zaborė, atkreipusi dėmesį, kad po pirmojo tyrimų rezultato paviešinimo kvapai pietinėje miesto dalyje jau yra dingę beveik dvi savaites.

Arūnas Jonuška, „Orion Global Pet“ technikos direktorius tokius teiginius vadino absurdu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Žaliava atkeliauja uždaruose konteineriuose, kurie dar yra ir po azoto slėgiu. Taip, mūsų gamyboje yra paletė išmetamų elementų, tačiau jų kiekis yra toli gražu nuo leistinų normų. O kalbant apie kvapus, tai jie sudaro 0,3 vadinamojo europinio vieneto, kai leistina norma yra 8. Didžiausias galimas kvapų šaltinis gali būti nebent mūsų valymo įrenginiai, kuriuose atliekame pirminį nuotekų apvalymą prieš atiduodant juos į miesto nuotekų tinklus, nors iš esmės šį vandenį būtų galima tiesiai išleisti į aplinką – Olandijoje tokia gamykla savo nuotekas iš valymo įrenginių išleidžia tiesiai į jūrą”, – teigė A. Jonuška.

Jis sakė, kai kai grįš iš atostogų bandys susisiekti su R. Zabore ir pasikviesti ją, kad pati vietoje pamatytų visą technologinę grandinę.

„Neo Group” Kokybės, aplinkosaugos, darbo saugos ir sveikatos vadovė Eglė Vaičiulienė teigė, jog įmonei sudėtinga suprasti, kur yra problema ir kodėl keliamas ažiotažas, bauginami gyventojai, nes aplinkos oro kokybės normos neviršytos.

„Neo Group”

„Didžiosios dalies minimų medžiagų „Neo Group” gamyklos emisijose nėra visiškai. O minimų medžiagų, kurios yra „Neo Group” emisijose, koncentracijos yra tokios mažos, kad siekia tūkstantąsias aplinkos oro ribinių verčių dalis. Atkreipiame dėmesį, kad TIPK leidime yra nurodyti maksimalūs teršalų normatyvai, o kontrolinių ir monitoringo matavimų metu nustatytos cheminių medžiagų koncentracijos paprastai būna gerokai mažesnės, pavyzdžiui, „Neo Group” išnaudoja tik apie 75 procentus leidžiamos taršos limito”, – aiškino E. Vaičiulienė.

Anot jos, šiemet balandį šioje gamyklos taršos matavimus atliko valstybinė Aplinkos ministerijos kontrolė. Jokių viršijimų nebuvo fiksuota.

„Kovo mėnesį įmonėje vyko kompleksinis patikrinimas, kuomet veiklą ir gamybos procesus tikrino 9 valstybinės institucijos. Po patikrinimo visų tikrinusių institucijų pateiktose išvadose konstatuota, kad neatitikčių ar pažeidimų nenustatyta. Su kaimyninėmis bendruomenėmis palaikome draugiškus santykius: kviečiame lankytis įmonėje, supažindiname su tyrimų rezultatais. Tai, kokiame kontekste minima mūsų įmonė, mus stebina. Juolab kad pateikiama informacija prasilenkia su tikrove”, – teigė „Neo Group” atstovė.

KOMENTARAS

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Nereikia turėti didelių iliuzijų, kad šis tyrimas, kuris dar tęsis devynis mėnesius, atsakys į visus klausimus. Tikiu, kad bus identifikuota, kas klaipėdiečius nuodija, kokios tai medžiagos, kuriuose taškuose yra didžiausios koncentracijos. Kokie yra didžiausi galimos taršos šaltiniai čia jau, suprantu, yra klausimas ne šitos studijos, ne šito tyrimo rengėjams. Bet nepaisant to, tai vienaip ar kitaip turės būti sugretinta. Tyrimo rezultatai bus labai gera medžiaga tiek Sveikatos, tiek Aplinkos ministerijai kalbant apie normatyvus. Tačiau kol kas daryti apibendrinimus, kas trikdo klaipėdiečių gyvenimą, dar yra per anksti. Kelias nėra trumpas, nėra lengvas, bet juo neinant taip ir nenueisi.

Apibendrinimą reikės daryti su kontroliuojančiomis institucijomis, kurios turi konkrečių teršėjų duomenis – tyrimo rezultatai turės būti gretinami su kiekvieno ūkinio subjekto smarvės ID. Ir tada bus galima indentifikuoti, kas yra konkrečios smarvės skleidėjas. Kadangi tai yra sietina su įvairiais skundimais ir apskundimais, klaidų būti negali, viskas turi būti padaryta labai preciziškai – sertifikuotais įrenginiais, nustatytoms tvarkomis.

Miestas kol kas yra nupirkęs šią studiją, bet visa tai, kas nors kiek padėtų identifikuoti, turi būti įgyvendinama ir įsigyjama – čia ne tas atvejis, kai reikia skaičiuoti brangu ar ne, nes sveikata brangiausia.