Klaipėdos apygardos teismas paskelbė sprendimą baudžiamoje byloje dėl tariamo reikalavimo sumokėti 5,75 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšį. Su uostamiesčio verslo centru „Neapolis” susijusioje byloje kaltinimai buvo pateikti bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės „Valeksa” uostamiesčio filialo direktoriui Dariui Daubarui, advokatui Tomui Puzinui ir verslininkui Andrejui Rybakovui. Jie pirmadienį išgirdo, kad yra visiškai išteisinti.
Į posėdį nuosprendžio išgirsti atėjo tik T. Puzinas (kairėje) ir A. Rybakovas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Byloje civiliniu ieškovu buvusios bendrovės „Statega” advokatė Renata Astrauskienė teigė, kad toks „šališkas ir neobjektyvus sprendimas” neabejotinai bus skundžiamas Apeliaciniam teismui. Tuo metu prokuroras Linas Kiaurakis susilaikė nuo bet kokių komentarų.
Teismus pasiekusi istorija prasidėjo, kai į buvusių „Neapolį” valdžiusios bendrovės akcininkų Viktoro Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus vaidų peripetijas įsitraukė verslininko Vladimiro Stefanovo valdoma Klaipėdos bendrovė „Statega“, panorusi perimti šį objektą.
V. Stefanovas teigė, kad prasidėjus įvairiems teisiniams ginčams iš jo bankroto administratorius ir tarpininkavęs advokatas iš pradžių pareikalavo 150 tūkst. litų, vėliau ant lapelio atsirado 200 tūkst. litų suma, netrukus gyvo pokalbio metu esą padidėjusi iki 600 tūkst. litų. Galų gale neva buvo pareikalauta beveik 6 mln. litų.
Verslininkas nusprendė įtaisyti vaizdo kamerą savo kabinete, buvusiame „Neapolyje”, ir pradėjo filmuoti susitikimus bei kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Ikiteisminis tyrimas šioje galimos korupcijos byloje buvo pradėtas 2012-2013 metais. Jį Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai buvo nutraukę, tačiau Generalinė prokuratūra nutarimą nutraukti tyrimą panaikino ir perdavė Kauno pareigūnams.
Visgi bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas paskelbė, kad jų surinkti įrodymai nėra patikimi ir neleidžia teigti, kad iš tiesų buvo reikalaujama tokio kyšio.
„Prielaidomis ir spėlionėmis remtis negalima”, – konstatavo teisėjas, pabrėžęs ir tai, kad susitikimai vyko V. Stepanovo ir jo advokatės Svetlanos Baracevičienės iniciatyva.
Jis taip pat nusprendė, kad „Stategos” civilinis ieškinys (apie 600 tūkst. litų) paliekamas nenagrinėtas.
Į posėdį nuosprendžio išgirsti atėjo tik T. Puzinas ir A. Rybakovas. Pastarasis sakė nieko nekomentuosiantis, o T. Puzinas teigė, kad šiuo procesu siekta „kriminalizuoti įprastus civilinius santykius”.
Beje, byloje kaltinamųjų pusėje dalyvavo ir garsūs advokatai – buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius, buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Dūda.
KOMENTARAS
Renata Astrauskienė, „Stategai” atstovavusi advokatė
Vienareikšmiški skųsime. Sprendimas yra akivaizdžiai šališkas, drįstu taip pasakyti. Nes vaikščiojo, vaikščiojo ir vaikščiojo. Nieko objektyvaus iš to, kas buvo byloje. Kaip teisininkas galiu pasakyti, kad galima matyti, kokiu nori kampu. Pažiūrėjo kaltinamiesiems teisingu kampu. Teisingumo prasme – visiškai neteisingu. Visi įrodymai byloje buvo. Dar noriu susipažinti su visa teismo motyvacija, bet iš to, ką išgirdau, teigti, kad nebuvo kalbos apie kyšio reikalavimą, tikrai negalima. Kyšį galima reikalauti tiek paslėpta, tie atvira forma. Kyšį reikalavo netiesiogiai – visuose pokalbiuose vyksta aiškios derybos, ką „Statega” turi nusipirkti, kad būtų patenkintas kreditorinis reikalavimas. Aišku, kad „Statega” rodydavo iniciatyvą, nes kalba ėjo apie tai, kodėl kreditorių kreditorinių įsipareigojimų sąraše atsidūrė tik milijonas, o 35 milijonai.
INFORMACIJA
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad vyrai, veikdami bendrai, reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl didesnio kaip 8,7 mln. eurų kreditinio reikalavimo pripažinimo.
Taip pat bankroto administratorius kaltintas tuo, kad, administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas verslininko, suklastojo dokumentus. Juose buvo nurodyta, kad pavojingos atliekos yra pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą, o, pasak prokuratūros, iš tikrųjų pavojingos atliekos nugabentos į iš anksto sutartą vietą ir siekta jas parduoti. Dėl neva fiktyvios sutarties sudarymo ir cheminių produktų gabenimo įmonių bankroto administratoriui inkriminuotas ir jo žinioje esančio svetimo bankrutuojančiai UAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančio beveik 3,5 tūkst. eurų vertės turto išvaistymas.
Visi trys vyrai teisminio proceso metu kaltės nepripažino.
Kas darosi su Lietuvoje su teismais ?nejaugi pūva valstybe galutinai ?