Miestas, Svarbu

Švyturio gatvės bute – sunkiai suvokiama tarša (19)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-22


Su tarša kovojančių šalia AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) esančios Švyturio gatvės gyventojų rankose – naujas įrodymas, kad situacija šioje miesto dalyje negerėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentui paėmus mėginius viename iš Švyturio g. 10 namo butų paaiškėjo, kad ant virtuvės ir miegamojo kambario vidinių palangių dulkių buvo 5,8 karto daugiau nei Lietuvos higienos normos nustatyta didžiausia leidžiama koncentracija, o geležies oksido koncentracija – net 6,4 karto daugiau. Ta pati geležis rasta ir „Klasco” krovos darbų vietoje.

Tačiau aplinkosaugininkai teigia, jog šis tyrimas kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų – stebimasi, kaip dulkėtumas šiame bute gali būti net tris kartus didesnis nei atviroje erdvėje prie žvyrkelio, bei kaip gali būti, kad geležies rasta daugiau bute nei pačioje krovos vietoje. Papildomą klausimą kelia ir faktas, kad stacionari taršos matavimo stotelė tomis pačiomis dienomis nefiksavo jokių taršos viršijimų.

Renaldo Kulikausko nuotr.
Ką nustatė?

Mėginius NVSC specialistė minėtajame bute paėmė birželio 9-10 dienomis.

Po tyrimų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje konstatuota, kad dulkių koncentracija 5,8 karto viršijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 nustatytą didžiausią leidžiamą normą (nustatyta 0,87 mg/kub. m, norma – 0,15). Geležies oksido koncentracija 6,4 karto viršijo tos pačios normos nustatytą didžiausią leidžiamą ribą (nustatyta 0,256 mg/kub. m , norma – 0,04).

Kadmio, švino, nikelio, vario, mangano, arseno, vanadžio oksido, chromo oksido koncentracijos neviršijo higienos normos nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijų.

Birželio 10-ąją buvo paimti ir mėginiai nuo darbo paviršių, kur „Klasco” krovė geležies rūdą. Protokole konstatuojama, kad mėginiuose nuo gyvenamųjų patalpų vidinių palangių „nustatyta geležis ir mėginyje nuo įmonėje kraunamo krovinio ir darbinių paviršių nustatyta geležis”.

„NVSC Klaipėdos departamento specialistai surašė patikrinimo aktą ir nurodė pašalinti nustatytus pažeidimus. Operatyviosios kontrolės metu pateiktų nurodymų vykdymas bus kontroliuojamas grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu. Apie tyrimų rezultatus informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos”, – rašoma rašte buto savininkei.

Kas toliau?

NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad atsižvelgiant į tokius tyrimų rezultatus „Klasco” turėtų peržiūrėti savo taršos mažinimo priemonių planą.

„Mes jau ir anksčiau sakėme, kad ilgalaikės šios plano priemonės yra viskas gerai, bet reikia pagalvoti ir apie greitas, kad žmonės matytų, jog ne vien tik laistymas, gal kreiptis į mokslininkus, specialistus, kad ką pasiūlytų, gal užsienio patirtis yra. Dar turėsime eksperimentuoti ir žiūrėti, bet jau tikrai negali atmesti, kad jokios įtakos „Klasco” nedaro”, – sakė vedėja.

Pasak Astos Šlepetienės, kadangi tai yra pirmas toks atvejis, bus skiriama administracinė nuobauda – pusė miminalios baudos, kas sudarys 70 eurų.

„Bet ir tai dar turėsime įrodyti. Vieną sykį kai pabandėme su geležinkeliais, tai teisme buvome, neaišku kaip ir čia būtų. Tačiau už higienos normos pažeidimą atsakingam asmeniui turi būti taikoma administracinė nuobauda. Ta procedūra ir nevyksta labai greitai, riekia ieškoti, kas pažeidė”, – sakė A. Šlepetienė.

Anot NVSC atstovės, jei žmonės toliau įsileis, reikės toliau daryti tyrimus, nes negali „per vienkartinį atvejį bendrą išvadą pateikti”.

Neslepia nuostabos

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas sakė, kad šio tyrimo išvadas gavo ir labai stebėjosi.

„Kyla tam tikrų abejonių. Mūsų mobili laboratorija nuolat matuoja pagal gyventojų pageidavimus teritorijoje prie „Klasco”, tai pasižiūrėjome, ką tomis dienomis ji rodė – susidarė tik penktadalis leistinos paros vertės suspenduotų kietųjų dalelių. Buvo 36 mikogramai kube, kai normatyvas yra 150. Ir visą tą savaitę viršijimų nebuvo. Tada man dar kilo minčių ir paprašiau Aplinkos apsaugos agentūros pateikti 2013-2014 metais darytus tyrimus prie žvyrkelių dėl transporto priemonių keliamų dulkių. Jie matavo smulkesnes daleles. Laboratorija prie „Klasco” buvo užfiksavusi, kad tądien tokios dalelės sudarė 69 procentus viso kiekio. Tad perskaičiavau, kiek turėtų jų būti pagal Visuomenės sveikatos centro matavimus. Gavosi apie 600 mikrogramų kube ir palyginau su paros vidurkiais aplinkoje prie žvyrkelio. Jie ten svyravo nuo 125 iki maksimum 230  mikrogramų. Tai kaip turėjo atrodyti kambarys, kai jame tris kartus didesnis kiekis nei aplinkos ore prie žvyrkelio, kur mašinos pakelia stulpus dulkių? Nenoriu toliau ten gilintis, kaip ėmė mėginius, kaip pamatavo, bet čia jau pamąstymams. Neaišku, kodėl nepaėmė mėginių lauke, nes gyvenamoji aplinka yra ir 40 metrų aplink būstą. Turi būti paros vidurkis, bet parą juk pas gyventoją nesėdėjo – atėjo pasiėmė konkrečiais intervalais, sumaišė mėginius ir gavo paros vidurkį, o vyksta kas tarp tų išėjimų, kai jų nėra, niekas nežino”, – kalbėjo A. Šepštas.

Pasak jo, su geležimi irgi yra įdomu, kad koncentracija kambaryje buvo didesnė nei „Klasco” veiklavietėje.

„Kai mes prieš porą metų ėmėme, niekada nėra buvę, kad gyvenamojoje aplinkoje koncentracija būtų buvusi didesnė nei pačioje įmonės veiklavietėje. Daug klausimų, reikia tirti, aiškintis. Tokie skaičiai čia fantastika – paimkit žvyrkelį ir dar tris kartus patankinkit…”, – sakė valdybos viršininkas.

Įstatymo pataisas svarstys rudenį

Beveik prieš porą savaičių Vyriausybė pritarė kelių su aplinkosauga susijusių įstatymų pakeitimų projektui. Teigiama, kad Seimui juos priėmus atsirastų galimybė didinti baudas už taršių įmonių pažeidimus, didinti pačius taršos mokesčius, griežtinti taršių įmonių kontrolę. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be išankstinio įspėjimo, kaip yra dabar, bet kuriuo paros metu galėtų patekti į įmonės teritoriją, o laboratorinių tyrimų išlaidas, nustačius pažeidimus, turėtų apmokėti patys teršėjai. Taip pat būtų griežtinama taršos leidimų išdavimo tvarka, aplinkos monitoringą galėtų atlikti tik akredituotos laboratorijos, daugiau galių ir kompetencijų numatoma ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistams.

Tačiau tokiems pakeitimams priešinasi verslas – manoma, kad jie gali padidinti ir korupcijos atvejų.

Kadangi projektų teikėja yra Vyriausybė, visi tokie įstatymų projektai, jei jų ir nėra Seimo sesijos darbų programoje, automatiškai į ją įtraukiami.


2019-07-22

19 komentarai apie “Švyturio gatvės bute – sunkiai suvokiama tarša”

  1. O jums budulai nedaeina kad tokia Šlepetienė ar kita tokia pat tyrimų kontora negali nieko padaryt. Apart ištirti ir nustatyti taršą? Kokie jų įgaliojimai tokiu atveju?JOKIE. Kodėl jūs ant jų visus šunis kariat kai tuo tarpu nėra atsakomybės įstatytmo?(baudos juokingos). Visokios KEDEės ir kiti frikai loja nuo ryto iki vakaro puikia žinodami kad nieko iš to nebus. Naudojasi problema savo pačių piarui sukurti. [[[[[[[[[[[[[[[[[Dar karta sakau – pamislyket. Ir žinokit iš ko ką reikalaut. Tirti ir užfiksuoti pažeidimus ne tas pats kaip turėti teisę už tuos pažeidimus NUBAUSTI. Taršos tyrėjai tokios teisės neturi.

  2. O šiandien mūsų kvartalo vardu sneideratas sako, kad jokių pretenzijų klasco neturi. Ir bučiuoja kojas už 7,5 tūkstančio, kuriuos ji planavo skirti poros kiemų “sutvarkymui”. Kokia teise jis turi kalbėti visų vardu.? Ir varo ant to namo gyventojų, kurie kovoja už visų mūsų gerove…

  3. Reikia europinės instancijas kreiptis tyrimus daryti tada jiems tikrai nekiltų abejonių dėl tyrimų tikrumo

  4. Manau kad ateis laikas kada visi aplinkosaugininkai ir kiti kurie labai stebisi turės atsakyti teisme ir savo asmeniniu turtu už padarytą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Ateis toks laikas kada net klasco pinigai bus nebeveiksnus manau to laukti ilgai nereikes

  5. kiekvienas pats pasirenka… kas jus vercia ten gyventi? Kraustykites i kita miesta, i Palanga, Kretinga, Telšius, Šiaulius, Panevežį, Mažeikius.. yra daug puikių miestų, kur yra visko ko reikia gyvenimui, dar pardavus busta Klaipedoje liks oriam gyvenimui! ko cia kenteti, del to kad pries kaimynus pasigirti, kad gyvenat uostamiestyje, jei tuoj plauciu veziu susirgs nuo to gelezies rudos

    • Puiki iniciatyva, todėl pradėkit nuo savęs – kiek duosite už trijų kambarių butą Švyturio gatvėje?

    • Anonimas, kur gyvenat? Planuoju mėšlo bačkas prie jūsų priridenti.

    • jau seniai pardavaviau ir gyvenu kt mieste ir labai dziaugiuosi

    • Bukas komentaras. Kažkas daro biznį gyventojų panosėje ir juos nuodija. Tokiu atveju biznieriai turėtų dalintis pelnu su gyventojais arba jiems atlyginti už daroma žalą.

  6. Važiuojant pro Klasco, užtenka pažvelgti į rūdos dulkių sluoksnį ant tų “baltų” palapinių, vis dar “laikinai” puošiančių miesto centrą. Juk ne nuo miesto centrinės dalies vieškelių tas rūdos sluoksnis kažkur ant stogų atsirado.

  7. Ar ne bjauru skaityti Aplinkos Apsaugos atstovų verkšlenimus ir pateisinimus Klasco… kai visas rajonas dūsta nuo jų kraunamų krovinių dulkių pajuodusiom palangėm ir plaučiais.. Gal dirbkit savo darbą ir neleiskit teršti aplinkos? Ta jūsų 70 eurų bauda kartu su verkšlenimais skamba kaip pasityčiojimas.

    • Aplodismentai Slepetienei :))))) YOU DOING PERFECT JOB !!!

  8. Po tokių oficialių tyrimų rezultatų turėtų būti stabdoma ūkinė veikla, kuri kenkia žmonių sveikatai. Žmonių sveikata -Klaipėdiečių sveikata turėtų būti prioritetas. pasižiūrėsime ką prioritetu pasirinks atsakingos institucijos ir miesto administracija. O šiaip ir KLASCO vadovų bei savininkų sąžinė turėtų suvirpėti pamačius šiuos rezultatus…

  9. Klasko geležies rūdos krova jau plečiama ir į centrą. Pačiame apatiniame nuotraukos kairiame kampe matosi griaunami sandėliai, o vėliau bus ir Locmanų namas – taip pat jau pasiruošta nugriauti. Puiki aikštelė ant marių kranto – čia bus kraunama geležies rūda. Miesto bendrajame plane tam taip pat uždegta žalia šviesa ( pakeistas ir jau nebe miesto centro žymėjimas). Ką manai, miesto MERE? Kas valdo miestą, Tu ar Klasco?

  10. Slepetiene lauk is KLP ta sena lerva !!!! Nuo 2013 sudais kvepia KLP o jai poh !!! Amoniaka ,siera krauna VLG ir ten poh , Klasko gelezi krauna kad palanges juodi it ten 70 euru bauda :))))) jus ka daunai ten KLPishkiai !!

  11. ir tai jusu “nuostabioji” klaipeda, fantastiskas uostamiestis, kaip romantiska gyventi jame 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt