Regionas

Paroda pasakos apie tarpukario paplūdimio madas

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-07-23


Liepos 25-ąją, ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos dailės muziejaus Pamario galerijoje Juodkrantėje bus atidaroma paroda „Tarpukario mada kurorte (1918–1938)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

Kaip atskira grupė paplūdimio drabužiai atsirado visai neseniai, vos prieš 100 metų. Krikščioniškoji moralė smerkė nuogą kūną ir viską, kas kūniška. Mada maudytis Europą pasiekė gerokai vėliau. Ji atkeliavo iš Artimųjų Rytų Kryžiaus žygių laikais, ir tam įtakos turėjo turkiška pirtis. Maudynėmis jūroje žmonės ėmė domėtis tik antrojoje XVIII a. pusėje, kuomet pradėtos rengti atskiros maudyklos narsuoliams. Gydomoji maudynių jūroje nauda atrasta tik XIX a. Maudėsi tik vyrai, o mamos vaikštinėdavo paplūdimiu, kvėpuodavo gydomuoju jūros oru. Be to, jos baiminosi įdegio – įrudusi oda buvo prastuolių požymis. Karalienės Viktorijos laikų Anglijoje prasideda judėjimas už maudynes. Antrojoje XIX a. pusėje ima plisti pirmieji maudymosi kostiumai. Tai buvo itin uždari ir gana sunkūs kombinezonus primenantys mėlynos vilnos maudymosi kostiumai su pūstais pantalonais. Juos damos vilkdavosi specialiose kabinose. Maudymosi kabinos arkliais būdavo nuvežamos į jūrą, ant seklumos. Vežėjas palikdavo kabiną vandenyje, apsivilkusi maudymosi kostiumą ir kepuraitę dama plaukiodavo, o vėliau vėl persivilkdavo, tad šių maudymosi kostiumų beveik niekas neišvysdavo.

Tik XX a. pradžioje pradėti dėvėti vilnonio trikotažo maudymosi kostiumai, dažnai puošti horizontaliais dryžiais. Šie kostiumai suartino abiejų lyčių atstovus – vyrai niekada nesimaudė atvira krūtine, tai buvo nepadoru.

Kostiumo išvaizdos pokyčius lėmė Pirmasis pasaulinis karas ir moterų emancipacija. Maudymosi kostiumai ėmė siaurėti, tapo labiau patrauklūs ir, skirtingai nuo jų pirmtakų, nepridėjo damoms papildomų kilogramų. XX a. trečiuoju dešimtmečiu pradėti rengti maudymosi kostiumų konkursai, mat maudymosi kostiumo ansamblį papildė pėdkelnės, kepuraitės ir maudymosi šlepetės. Tačiau dėl įdegusio kūno mados maudymosi kostiumų sukirpimas tapo paprastesnis. Ėmė rastis mišrūs paplūdimiai, kurių pradininku daugelis laiko Konstantinopolyje rusų emigrantų įrengtą Florijos paplūdimį.

XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Elsa Schiaparelli išgarsino į apačią platėjančias paplūdimio kelnes, o rusų emigrantės Marija Novickaja ir Sonia Delaunay buvo laikomos pačiomis prašmatniausiomis art deco stiliaus maudymosi kostiumų kūrėjomis. Net kino žvaigždės ėmė fotografuotis vilkėdamos maudymosi kostiumus.

XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu pasirodė atskiri moterų maudymosi kostiumai, dažnai siūti iš perkelio. Vėliau iš Amerikos atsirito maudymosi šortų ir bermudų mada. Po karo pirmenybė teikta maudymosi kostiumams, paryškinantiems moteriškus iškilumus, todėl imti nešioti plastikiniai kaušeliai, o septintąjį dešimtmetį pasaulį sudrebinęs hipių judėjimas leido moterims maudytis ir degintis be viršutinės maudymosi kostiumo dalies!

„Ši paroda skirta ankstyvųjų retro stiliaus maudymosi kostiumų istorijai. Joje atsivers įdomus maudymosi kostiumo, be kurio neįsivaizduojama paplūdimio mada, virsmas”, – rašoma pranešime.

Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.


2019-07-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt