Miestas, Svarbu

Tauralaukyje įsiliepsnojo konfliktas (4)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-24


Tauralaukyje esančios Drebulių gatvės gyventojai sako pašiurpę nuo to, kaip jų kaimynystėje esančioje miško žemėje elgiasi naujas statybas planuojantys verslininkai – pastarieji esą ketina mokėti baudas, bet vis tiek per buvusio upelio daubą nusitiesti kelią į savo sklypą.

Su šia istorija susijęs Žaliojo slėnio ir kitais nekilnojamojo turto projektais žinomas verslininkas Rolandas Norvilas tikina, kad yra puolamas visai be pagrindo – esą tik nori įrengti tvarkingą praėjimo taką pėstiesiems ten, kuris jis visada ir buvo. O nepatenkinti kaimynai, anot jo, patys yra ne šventieji ir be leidimo naudojasi valstybine žeme.

Gyventojai teigia, kad verslininkai šioje vietoje užsimojo užpilti buvusio upelio daubą ir nusitiesti kelią. Tuo metu su sklypo savininkais susijęs verslininkas Rolandas Norvilas tikina, kad čia norima tik susitvarkyti taip, kad būtų normalus takelis pėstiesiems. Martyno Vainoriaus nuotr.
Žada skirti baudą

Drebulių gatvės gyventojas Gedas „Atvirai Klaipėdai” pasakojo, kad šį ramų Tauralaukio kampelį praėjusią savaitę sudrumstė traktorininkas, ėmęsis savavališkai darbuotis miško žemėje – buvusioje upelio vagoje pradėjęs stumdyti žemes ir formuoti kelią, reikalingą anoje daubos pusėje esančio sklypo savininkams.

„Atvažiavęs vienas iš Žaliąjį slėnį stačiusių verslininkų aiškino, kad čia bus kelias, dės trinkeles. Kvietėmės institucijas, kurių atstovai konstatavo pažeidimus, bet buvo pasakyta, kad mokės baudas ir toliau darys savaip. Atrodo, kad kaip prieš kokį dešimtmetį ar daugiau viskas vyktų – ką nori, tą daro. Tikimės, kad bent viešumas juos sustabdys, nes negi galima kaip niekur nieko taip niokoti gamtą?”, – kalbėjo vyras, kuriam antrino ir vietoje sutikti kiti aplinkinių gatvių gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovai patvirtino, kad buvo atvykę į įvykio vietą, tačiau jų kompetencijai priskirtų pažeidimų neužfiksavo, nes veiksmas vyko miško žemėje, kurią prižiūri Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys.

Pastarojo Miškų apsaugos vyriausioji specialistė Jurgita Mikšytė sakė, jog buvo nustatyta, kad šioje vietoje nukirstas klevas ir padaryta žala miško paklotei – ji sunaikinta, ant jos užstumdyta žemė.

„Išsimatavome plotą, bus taikoma administracinė atsakomybė. Planuojame išsikviesti tą žmogų, kuris prisiima atsakomybę. Taip pat pagal Vyriausybės patvirtintus įkainius bus apskaičiuojama gamtai padaryta žala. Tyrimas dar vyksta, nesame dar išsikvietę žmogaus, neturime jo paaiškinimo. Naudoti tokią įspūdingą vietą savo reikmėm be jokių leidimų, be jokių suderinimų negalima”, – sakė specialistė.

Neteisėtas miško naudojimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų. Minėtoje metodikoje nustatyta, kad už 1 kv. m suniokotos miško paklotės reikia sumokėti 3 eurus. Tiesa, esant tam tikroms sąlygoms dar gali būti taikomi iki 2 siekiantys koeficientai.

Nori tik kelio pėstiesiems?

Žaliojo slėnio projektą plėtojo verslininkai Rolandas Norvilas ir Bernardas Kemundris. Septynios iš aštuonių 2,4 ha žemės ūkio paskirties sklypo buvusiame Daugulių kaime, kurio link buvo vykdomi darbai, dalių priklauso Laurai Kemundrienei, likusi – UAB „Akronita”. B. Kemundris į skambutį neatsakė ir neperskambino, o „Akronitos” savininkas Tomas Malinauskas tikino nieko nežinantis, kas vyksta toje vietoje.

„Mes seniai kažkada pirkome tą sklypą, net detalių nežinau. Nieko nesvarstėme daryti ir nieko nedarome”, – sakė jis.

Plane be jokio numerio esantis sklypas iš šiaurės ir rytų yra supamas valstybinio miško, per kurį nuo Drebulių gatvės pusės ir norima pasidaryti kelią.

Tuo metu R. Norvilas sakė, kad norima pasidaryti kelią tik iki infrastruktūros, gyventojų susikurtos poilsio zonos.

„Ten daug interpretacijų, išvedžiojimų. Nenorėčiau komentuoti. Kol kas manęs niekas nenubaudė, neišrašė jokių protokolų ir panašiai, nesijaučiu ten nieko padaręs. Mažai ką suprantu, kas ten vyksta. Gal patys gyventojai kažką darosi ir patys išvedžioja teorijas. Neturiu ką pakomentuoti”, – teigė R. Norvilas, tikinęs, kad traktorius toje vietoje pasirodė tikrai ne jo iniciatyva.

Vėliau perskambinęs jis sakė norintis patikslinti, kad vienintelis pažeidimas gali būti medis, kuris užaugo „ir trukdė”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dėl miško paklotės dar pasiginčysim, ar ji buvo sugadinta ar nesugadinta. Aš, sakykim, palaikau kompaniją. Vystysis nauja teritorija, mane kviečiasi koordinuoti, nes aš ir Žaliąjį slėnį koordinavau, ir Bachmaną, mane pažįsta, turiu vardą, patikimumą esu pelnęs. Klausiau NŽT vadovės, kaip turiu privažiuoti į sklypą, sakė, kad imi ir važiuoji tuo infrastruktūros koridoriumi, kuris yra pažymėtas ir dabartiniame miesto bendrajame plane, ir būsimajame. Sakė, kad nereikia jokio laikino leidimo. Tai ir sakiau žmonėms – mes planuojame pradžioje čia nusitiesti žvyrkelį, statybas maitinsime per šį kelią, vėliau jį išsiasfaltuosime. Tai tada žmonės ir sakė, kad jei šitaip darysi, mes ieškosime būdų, kaip tave stabdyti teisinėmis priemonėmis ir ne tik – turėsi reikalų su žurnalistais, televizija. Toks kaip ultimatumas ir gąsdinimas. Sakiau, kad ieškosiu alternatyvų, bet jei kels ultimatumus, važiuosiu tuo keliu, kaip nurodo NŽT. Tačiau vis variantai, kuriuos jiems siūlau, netinka. Paklauskite NŽT, ar galima važiuoti Skroblų gatvės tęsiniu, kuris pavadintas Ievų gatve. Eina kalba tik apie važiavimą daubos pakraščiu, o per pačią daubą tik takelį norime atnaujinti pėsčiųjų vaikščiojimui. Teiginiai, kad ją norime užpilti, yra visiški pezalai ir žmonių fantazijos. Labai negarbinga iš jų pusės taip kalbėti. Juk taip sugadintume landšaftą, kuris ir yra pagrindinis grožis. Tiesiog norime, kad būtų galima gražiai pereiti. Rodžiau, kaip taip būtų, o jie dabar apsimeta šlangu ir taip jums kalba. Jie patys savavališkai pasistatė kubilus ant valdiškos, miško žemės, tinklinio, vaikų žaidimo aikšteles ir dabar yra tarsi teisuoliai. Tai jų piktžaizdė”, – dėstė R. Norvilas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas Svajūnas Mačiulskis sakė, jog sklypo savininkai turėtų ateiti į skyrių, būtų keliami dokumentai ir aiškinamasi, bet iki šiol jie to nepadarė.

„Šioje vietoje buvo grąžinama žemė dar pagal reformos projektus, tuo metu dar buvo Klaipėdos rajonas. Tačiau vis tiek nebuvo nė vieno sklypo, kad iki jo nebuvo numatyta privažiavimo kelio. Aišku, per laiką viskas keitėsi, tačiau keltume dokumentus ir žiūrėtume, bet negali būti taip, kad kur man patogiau, kur susigalvojau ir darausi kelią”, – sakė specialistas.


2019-07-24

4 komentarai apie “Tauralaukyje įsiliepsnojo konfliktas”

  1. pažiūrėjus REGIA https://www.regia.lt/map/klaipedos_m?lang=0 žemalapį, su įjungtu sklypų atvaizdavimu, su įjungtais miško žeėms rodymu, yra akivaizdu, kad jokio kelio ten niekada nebuvo numatyta, todėl toks ir negalimas. Numatytas kelias yra Kadagių gatvės tęsinyje.
    Šitą klausimą reiktų kuo greičiau kelti į viešumą, nes tie “gudrūs” ponai iš Žalio slėnio nori sukurti precedentą, o tada jau įrodinėti, kad tai čia jau po senovei taip buvo. Įsigiję sklypas už daubos visada buvo žemės ūkio paskirties žemė, sklypo unikalus numeris yra 2101-0039-0411, kas turi priegą prie Registrų centro gali sužinoti detaliai. Žemės ūkio žemei, arimams ir panašiai nereikia kažkio atskiro kelio, jei sklypai sujungti, o taip ir buvo. Viskas kas už tos daubos buvo vienas darinys iki suskaldyta į sklypus. Yra tokia teisa – iš neteisės teisė negali atsirasti.

  2. Visiška anarchija. Kur įlenda didysis miesto urbanistas Kemundris ten keičiasi taip kaip jam atrodo reikalinga. Visi jau pamiršo ir Žaliojo slėnio skandalus, dabar jau ir rytinio gyvenamo rajono planavimo pagal poreikį subtilumus – “…tai mes čia pastumsime…” na, o dabar ir Tauralaukis. J.Simonavičiūtei “pardavė” sklypą, tai dabar abu planuoja -ir gatvę į žalią slėnį ir Rytinį ir čia. Elertas organizavo talkas, tvarkė su gyventojais senas kapinaites, bet atėjo Kemundris ir užbirbė buldozeriai. Vienas absurdas, kad tai valstybinio MIŠKO žemė, kitas – toks investitorių požiūris į kraštovaizdį ir gamtos sukurtas vertybes. Pagal detalų privalėjote visų pirma įrengti inžinerinę (visus reikalingus tinklus) ir susisiekimo infrastruktūrą (visas gatves ir pėsčiųjų takus). Tačiau čia Klaipėda…

  3. Kol piliečiai leis siautėti verslinykams”, o valdžia jiems pataikaus, todėl ir bus niokojama gamta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt