Kultūra

40-mečio proga – tarptautinis forumas „Mus jungia Baltija“

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-07-30


Lietuvos jūrų muziejui liepos 28 dieną sukako 40 metųŠia proga muziejuje liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamas tarptautinis forumas „Mus jungia Baltija“.

Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, aptarti jų šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais, padiskutuoti aktualiais klausimais.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, šiandien Lietuvos muziejai yra pokyčio taške, todėl labai svarbu, remiantis geriausia Europos praktika, pasirinkti tą kelią, kuris duos daugiausiai naudos ir patiems muziejams, ir bendruomenėms.

Muziejai vykdo valstybės jiems patikėtą misiją saugoti ir kaupti, bet kartu negali patys užsikonservuoti praeityje, muziejai privalo būti tam tikru visuomenės barometru. Ir, be abejo, būti patraukliu, patogiu, pasiekiamu ir suprantamu visoms socialinėms ir amžiaus grupėms. Palmiros Mart nuotr.

„Muziejai negali gyventi užsidarę lankytojui sunkiai pasiekiamame dramblio kaulo bokšte, – pranešime cituojama O. Žalienė. – Muziejai vykdo valstybės jiems patikėtą misiją saugoti ir kaupti, bet kartu negali patys užsikonservuoti praeityje, muziejai privalo būti tam tikru visuomenės barometru. Ir, be abejo, būti patraukliu, patogiu, pasiekiamu ir suprantamu visoms socialinėms ir amžiaus grupėms. Toks yra Lietuvos jūrų muziejaus siekis”.

Muziejaus veiklą, pokyčius ir iššūkius direktorė pristatys pranešime „Mus jungia jūra: 40 augimo metų“.

Doc. dr. Rūta Šermukšnytė iš Vilniaus universiteto, pranešime vertindama Lietuvos jūrų muziejų, pabrėžė jo modernumą ir gebėjimą apjungti gamtą ir istoriją, ir ne bet kokią, o būtent jūrinę. Taip šis muziejus, pasak mokslininkės, atspindi pasaulio platumą.

„Gamta čia ne tik „užkonservuota“, negyva, bet ir gyva, esanti savo natūralioje, pirminėje aplinkoje, – sako R. Šermukšnytė. – Jūrų muziejuje gamtos objektai žvilgsnį traukia dėl savo medžiagos, spalvų, formų, šviesos, dinamikos. Tai teikia teigiamų emocijų, įdomių patyrimų. Istorijai skirtos ekspozicijos formuoja Lietuvos kaip jūrinės valstybės vaizdinį ir tokiu būdu kuria lietuvio, kaip jūrinės valstybės piliečio tapatybę, prisideda prie visuomenės plėtotės”.

Prof. Kristina Juraitė iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto nagrinės visuomenės pokyčius ir muziejaus komunikacijos svarbą. Šiandienos visuomenę ji vadina ieškančią nuotykių, todėl muziejams kyla iššūkių – kokia kalba prabilti į lankytoją, kad būtum ne tik išgirstas, bet ir suprastas bei pamėgtas.

Forume pranešimus skaitys ilgalaikiai kolegos iš užsienio muziejų, su kuriais Jūrų muziejų sieja ilgalaikė bendradarbiavimo patirtis.

Robert Domzal iš Nacionalinio jūrų muziejus Gdanske kalbės apie tradicijos ir modernumo santykį šiuolaikiniame laivybos istorijos muziejuje, Bruna Valettini dalinsis Genujos akvariumo (Italija) patirtimi, kuriant pažintinę pramogą, Susanne Marx iš Štralzundo taikomųjų mokslų universiteto (Vokietija) nagrinės naujų paslaugų lankytojams muziejuose galimybes ir patirtis, Larisa Zubina iš Pasaulio vandenyno muziejaus Kaliningrade (Rusija) pristatys istorinių laivų krantinę, Manuel Cira iš Prancūzijos Nacionalinio jūros pažinimo centro svarstys, kokią įtaką turi muziejai bei gamtos pažinimo centrai formuojant visuomenės elgesio modelius, Bitten Bakke iš Stavangerio muziejaus (Norvegija) pristatys šio muziejaus atsinaujinimo projektą, Urmas Dresen iš Estijos jūrų muziejaus aptars, kaip sukurti lygias galimybes pažinti šiuolaikinį muziejų įvairioms amžiaus ar socialinėms grupėms.


2019-07-30

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt