Svarbu, Uostas ir jūra

Klaipėdos uostas išlieka lyderiu Baltijos šalyse (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-30


Šių metų pirmojo pusmečio Klaipėdos uosto krovinių apyvarta viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus, o tarp Baltijos valstybių uostų jis ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.

Pirmą pusmetį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,7 proc. – iš viso krauta 23,7 mln. t (1,5 mln. t daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį).

Martyno Vainoriaus nuotr.
Nuo bendros Latvijos uostų krovos atsilieka tik 10 proc.

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, iš esmės augo visų krovinių apyvarta, išskyrus naftos.

„Naftos kritimas yra daugiau susijęs su jos vartojimo kritimu. Visuose regiono uostuose visur stebima naftos produktų apyvarta yra sumenkusi. Ji menksta jau nuo 2014 metų”, – sakė A. Drungilas.

Anot jo, šiek tiek  yra sumenkusi ir pernai didžiulį šuolį pademonstravusios LKAB „Klaipėdos Smeltė” apyvarta.

„Įmonės vadovas ir mūsų valdybai pristatė, kad tokie pasikeitimai yra vadovybės sprendimas dėl laivų relokacijos okeaniniuose maršrutuose. Tai nesusiję su „Klaipėdos Smeltės” ar Uosto direkcijos darbo kokybe. Tai yra strateginis savininko sprendimas. Jis šiandien yra toks, rytoj gali būti kitoks. Pernai ministerija ir Vyriausybė pritarė sumažintoms rinkliavoms okeaniniams laivams. Konkrečiai tuo naudojasi MSC, kuri valdo „Klaipėdos Smeltę”. Galvojame ir susirašinėjame su ja dėl paskatinimo ir apimčių didinimo, o ne mažinimo. Darbas vyksta, tikimės, kad turėsime mums palankų rezultatą. Mes norime tapti habu. Priėmus vieną okeaninę liniją iš Australijos tai dar nereiškia, kad tapai regioniniu habu. Mūsų tikslas – Azija, Europa, turėti daugiau linijų. Reikia būti patrauklesniu, sudaryti geresnes sąlygas nei gali gauti kaimyniniuose uostuose, konkrečiai Gdanske. Mes vertiname įvairias strategijas – nebūtinai mes turime būti pigesni, galime įvesti ir kitas priemones, kurios būtų naudingos ir MSC, ir Klaipėdos uostui”, – sakė A. Drungilas.

Infrastruktūros direktorius, laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė savo ruožtu akcentavo, kad „Klaipėdos Smeltė” nestabdo jokių savo investicinių projektų, neatleidinėja darbuotojų.

„Jų kryptis yra tinkamai paruošti savo infrastruktūrą. Šie ženklai yra pozityvūs ateičiai”, – sakė laikinasis Uosto direkcijos vadovas.

A. Drungilas džiaugėsi, kad Klaipėdos uosto krova bėra tik 10 proc. mažesnė nei bendras trijų Latvijos uostų, rezultatas.

Pasak jo, pagal matomas tendencijas liepą situacija turėtų išlikti tokia pati – jau pradėjo augti naftos krova, kitų krovinių apyvarta stabilizavosi.

Darbų netrūksta

„Vienas svarbiausių šių metų darbų – Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metro. Šiandien rangovai yra pabaigę pirmąjį etapą, netrukus darbai bus tęsiami toliau. Išgilinus Malkų įlanką, bus sudarytos galimybės toliau vystyti plėtros projektus šioje Klaipėdos uosto dalyje, pagerintos jūrų transporto eismo sąlygos, padidintas laivybos saugumas. Malkų įlankoje esančiuose terminaluose, kuriuose nebuvo tokio gylio, koks yra šiaurinėje uosto dalyje, bus galima saugiai priimti „Post Panamax” tipo laivus, todėl išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, gerės uosto konkurencingumas“, – teigia V. Paukštė.

Pasak laikinojo Uosto direkcijos vadovo, uosto portale jau yra įdėta visas uosto vartų rekonstrukcijos specifikacija, taip pat ir anglų kalba, kad galimi rangovai susipažintų. Patį konkursą tikimasi pradėti rugsėjį.

Malkų įlanką gilino olandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.”, darbų atlikta už 8,9 mln. Eur. Gilinama ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitose uosto zonose. Pirmą šių metų pusmetį gilinimo darbai sėkmingai atlikti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso, taip pat prie kompanijos „Bega“ krantinių.

Krantinių statybai ir rekonstrukcijai pirmą šių metų pusmetį skirta 23,7 mln. Eur. Daugiausiai lėšų teko Malkų įlankoje veikiančių kompanijų krantinėms statyti ir rekonstruoti.

Intensyviai vyksta UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių Nr. 127, 128 tobulinimo darbai, kuriuos atlieka rangovas „Latvijas tilti“, juos ketinama baigti šį rudenį.

Taip pat tęsiami Centrinio Klaipėdos terminalo pirso (Nr. 80A ir Nr. 81A) ilginimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Statmax“ kartu su partneriu UAB „Tramera“. Atlikus darbus pirsas bus 50 metrų ilgesnis, todėl čia bus galima švartuoti didesnius laivus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

UAB „Tilsta“ atlieka UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (krantinių Nr. 143, 143A) rekonstrukcijos darbus, po jų bus sudarytos galimybės prie krantinių priimti didesnių parametrų laivus, efektyviau krauti ir transportuoti krovinius.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rekonstruojamos ir Malkų įlankos terminalo krantinės (Nr. 141, 142), čia darbus atlieka UAB „Borta“. Rudenį visiškai planuojama baigti ir UAB Birių krovinių terminalo krantinių Nr. 105, 106, 113i rekonstravimo darbus, prie šių krantinių darbus atlieka AB „Latvijas tilti“.

Pietinėje dalyje tiesiami ir rekonstruojami uosto krovos kompanijų naudojami geležinkelių keliai, šiuos projektus baigia įgyvendinti UAB „Gargždų geležinkelis“.

Per praėjusius šešerius metus uoste investuota 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur.

INFORMACIJA

Pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą įplaukė 3 392 laivai – 4 proc. arba 129 laivais daugiau, apsilankė 164 055 keleiviai, (14,2 proc. arba 20 338 keleiviais daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį).

Pirmąjį pusmetį Uosto direkcijos pajamos išaugo 4,3 proc. ir siekė 31,65 mln. Eur (2018 m. tuo pačiu laikotarpiu siekė 30,35 mln. Eur). Panašiai augo ir uosto rinkliavos – per šešis 2019 m. mėnesius surinkta 27,9 mln. Eur – 4,9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai gauta 26,6 mln. Eur.

Per pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota 38,6 mln. Eur. Tai kone dvigubai didesnės investicijos nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir gilinimui. Krantinių statyba ir rekonstrukcija atsiėjo 23,7 mln. Eur, į gilinimą investuota 13,1 mln. Eur.


2019-07-30

2 komentarai apie “Klaipėdos uostas išlieka lyderiu Baltijos šalyse”

  1. Džiaugsmas ir nuolatinis krykštavimas vien dėl perkrautų tonų yra tik viena medalio pusė. Galima krauti daugybę milijonų tonų tranzitinio pigaus ir niekam kitam nebeįdomaus krovinio, bet dėl atsilikusios technologijos sąlygojamų kaštų balansuoti ties break-even, ar dėl žemo tarifo smukinėti į minusą. Viešinti ir kalbėti reikia apie uosto kompanijų ir uosto direkcijos pelningumo rodiklius ir jų dinamiką, o ne vien apie tonas. Nes pagal dabartinę uosto piaro logiką gali atrodyti, kad verslo paskirtis yra ne uždirbti kuo daugiau pelno, o vien dirbti kuo daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt