Ar žinote, kad vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens? Vandens, kuriame, pasiilgę jūros bangų, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų gerokai mažiau.

Palangos savivaldybės nuotr.

Palangos paplūdimiai siūlo naujovę – švaraus paplūdimio dėžutes. Jos yra popierinės, taigi,  gali būti perdirbamos. Pirmosios dėžutės stovuose, pritvirtintuose prie persirengimo kabinų, jau yra bendruosiuose paplūdimiuose, zonose, kur itin didelis žmonių srautas. Iš viso jų kurorto paplūdimiuose planuojama išdalinti 50 tūkstančių vienetų. Lankstukais-švaraus paplūdimio dėžutėmis stovai pajūryje bus papildomi reguliariai – kiekvieną savaitę.

„Džiaugiamės, kad kurorte poilsiaujantys mūsų tautiečiai bei svečiai iš užsienio paplūdimiuose elgiasi kultūringai, tačiau smulkių atliekų, tarp jų – ir plastiko bei nuorūkų smėlyje vis dar pasitaiko. Ieškodami būdų, kaip išspręsti šią problemą bei sukurti dar didesnį komfortą poilsiaujantiems pajūryje, pasinaudojome užsienio šalių kurortų patirtimi ir įsigijome lankstukus-švaraus paplūdimio dėžutes, kurias poilsiautojai galės nemokamai pasiimti iš specialių pritvirtintų laikiklių prie persirengimo kabinų. Jos skirtos išmesti smulkias atliekas: obuolių graužtukus, saldainių popierėlius ir kita, taip pat – ir cigarečių nuorūkas“, – pranešime cituojama Palangos miesto savivaldybės administracijos rinkodaros specialistė Aušra Šikšnienė.

Su šia Palangos paplūdimiuose atsirandančia naujove kurorto gyventojus ir svečius supažindinti padės ir Palangos visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas įvairias aktualias edukacines veiklas.

Baltijos šalių regione Palangos kurortas yra pirmasis, siūlantis tokį sprendimą, nors Viduržemio regiono bei Amerikos privačiuose viešbučių paplūdimiuose tai jau ne naujiena.

INFORMACIJA 

Palangos miesto savivaldybė vykdo projektą RBR – Reviving Baltic Resilience, kurio tikslas yra atkurti Baltijos jūros atsparumą. Šiame projekte dalyvauja Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos organizacijos. Pagrindinis partneris – Gdansko Technologijos Universitetas. Lietuvos partneriai – Klaipėdos universitetas ir Palangos miesto savivaldybė. Kiekvienas partneris turi išsikėlęs tikslus, kuriais gerina Baltijos jūros atsparumą. Lietuvos partneriai didžiausią dėmesį skiria  plastiko mažinimui paplūdimiuose.