Klaipėdos centre netrukus turėtų išdygti dar vienas viešbutis.
UAB „BCO“ senamiestyje, šalia Jono kalnelio esančiuose sklypuose Tomo g. 26 ir 28, maždaug po metų planuoja pradėti statyti 20 apartamentų viešbutį.
Projektuotojų vizualizacija
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Turime viziją, jog Klaipėdoje gali apsilankyti vis daugiau užsieniečių, kurie Klaipėdoje investuoja pinigus, stato pastatus, gamyklas, atidarinėja įmones, o atvažiavę į Klaipėdą jie lieka nakvoti būtent mūsų būsimame viešbutyje. Administracinėse patalpose gali būti bet kokios srities atstovo patalpos, gali būti ir kavinė. Preliminariai planuojame, jog kitąmet pavyks pradėti statyti viešbutį, o dar po metų galėsime jau juo didžiuotis. Kol kas dar sunku tiksliai pasakyti viešbučio kainą, tačiau, manau, jog jis kainuos per milijono eurų“, – pirmadienio vakarą vykusio viešojo projektinių sprendinių pristatymo metu pasakojo UAB „BCO“ vadovas Rolandas Jonuška.
Viešbučio projektinius pasiūlymus pateikė UAB Andrijausko architektų biuras.
Anot architekto Edmundo Andrijausko, viešbutis neturėtų išsiskirti iš bendro vaizdo, kadangi šalia turėtų iškilti šv. Jono bažnyčia, kuri turėtų gauti visą dėmesį. Viešbutis planuojamas tinkuotas, o stogas bus šlaitinis, raudonų čerpių.
Sklype Tomo g. 28 bus kertami trys medžiai. Du auga užstatymo zonoje, vienas – privažiavimo aikštelėje.
Viešbučių paskirties pastate, mansardiniuose aukštuose numatoma 20 apartamentų (numerių) ir 4 administracinės paskirties patalpos, kurios yra planuojamos toliau nuo Tomo gatvės. Vieni apartamentai bus pritaikyti žmonėms su negalia.
Šiam pastatui pagal normatyvus reikėtų 16 automobilių stovėjimo vietų, tačiau pagal miesto Tarybos patvirtintą tvarką pritaikius šiai miesto daliai leistiną 0,5 koeficientą, bereikia 8 vietų. Penkias iš jų numatoma įrengti sklype, tris – už sklypo ribų, pasirašius su Savivaldybe infrastruktūros sutartį.
Gretimai būsimo viešbučio yra Vilniaus metrologijos centro Klaipėdos regiono padalinys. Pasak sprendinių pristatyme dalyvavusios centro vadovės Rūtos Klevėnės, įstaigai yra ypač svarbi aplinka, kurioje yra dirbama. Turi būti tinkama temperatūra, tinkama drėgmė, o vibracija, kuri vyks statybų metu, kenkia, tad statant viešbutį reikėtų rinktis priemones, kurios turi minimalią vibraciją ir mažiausiai kenkia gretimiems pastatams.
Paveldosaugininkų reikalavimu, prieš vykdant žemės kasimo darbus sklypuose privalės būti atlikti detalieji archeologiniai tyrimai.
Viešbučio statytoją UAB „BCO“ lygiomis dalimis valdo bendrovės „Baltic Equity group” (savininkas James Andrew Clarke) ir „RAC INVEST” (savininkas Richard Alan Clarke).
ISTORIJA
Užstatymas planuojamoje teritorijoje atsirado XVII a. pabaigoje. Per 1678 m. gaisrą ten buvę mediniai statiniai sudegė. 1700 m. plane dalis kvartalėlio tarp Tomo, Mažosios ir Didžiosios vandens gatvių ir įtvirtinimų jau pažymėtas kaip užstatytas. Po bastionų įtvirtinimų rekonstrukcijos jis išliko nepakitęs, šalia jo iškilo šv. Jono bažnyčia. Sklypą iš rytų teberibojusio skersgatvio susiformavo dar vienas netaisyklingos formos kvartalėlis.
http://wiki-de.genealogy.net iliustracija
XVIII a. pirmoje pusėje sklypų vietoje stovėjęs pastatas buvo pritaikytas vokiečių liuteronų parapijinei mokyklai. Iš jos vėliau išaugo didžioji miesto arba lotyniškoji mokykla. Jai 1781 m. pastatytas naujas pastatas. Tuo metu dviaukštis mokyklos pastatas užėmė teritoriją, apimančią dar vieną sklypelį šiaurės rytiniame kvartalėlio kampe. Didžiojo 1854 m. gaisro metu mokykla sudegė, bet buvo atstatyta, prijungiant greta esančius sklypelius.
1912 m. mokykla, jau vadinama Senamiesčio berniukų vidurine mokykla buvo išplėsta, pridedant papildomai šešias klases, auditoriją, klases fizikos, piešimo ir rankų darbų užsiėmimams. Tuo metu mokyklos teritorija apėmė beveik visą kvartalą tarp Tomo, Pylimo, Didžiojo ir Mažojo vandens gatvių.
Po 1913 m. atlikto pastato išplėtimo triaukštė dalis, buvusi arčiausiai pylimo, buvo pastatyta, panaikinus senąjį skersgatvį. Be šio triaukščio priestato mokyklai buvo pastatyti priestatai ir į kvartalėlio gilumą.
Tokia mokykla išliko iki 1945 m.
Per 1945 m. bombardavimus pastatas, kaip ir greta buvusi bažnyčia, buvo sugriauti.
1939 m. nuotraukos fragmentai iš projektinių pasiūlymų
http://wiki-de.genealogy.net nuotr.
Bent man, klaikiai atrodo langai be perskyrų senamiesčio statinyje. Krinta į akis ir kelia vizualinę taršą. Tokie tinka modernioje statyboje arba daugiabučių miegamiesiems, bet ne senamiestyje. Gaila, kad Mureikos komandai nekrenta į akis tokie dalykai.
Ir vėl Andrijauskas. Turbūt turi išsipirkęs abonementą Klaipėdos savivaldybėje tvirtinant projektus 🙂
štai senamiesčio autentika, klaipėdietišku supratimu. . . . sovietmečio epochos dėžutė .
Prie Andrijausko pastatų tinka ir žvyras, o dar labiau betoninės trinkelės
noriu paaiškinti: šiais laikais žvyro takai, ypač parkuose, yra daromi naudojant specialiąsias technologijas – tik vaizdas atrodo natūralaus žvyro.
Jori, įkelčiau foto, bet nėra tokio linko 🙂 Einant link Luvro yra toks parkelis, kuris visas – iš žvyro. Plotas gan didelis 🙂 Ir dar kitoj vietoj irgi parkelis Paryžiuj yra visas žvyruotas. Tokių vietų pilna Italijoje, pvz, Rimi parko takeliai visi – iš žvyro. Nėra senojoj Europoj tų klaikiųjų lietuviškai „madingų” trinkelių.. 🙂
Tfu, išsigandau jau, galvojau, atmintis šposus krėst pradėjo 🙂 Nes aplink patį Luvrą jokio žvyro ir nepamenu, parkai parkeliai kone visi ten žvyruoti, tiesa, ne tik važiuojamoji dalis, bet ir šaligatviai išasfaltuoti ir, kai vaikštai kuomet +40, sutinku, dvokia. Ačiū Dievui, Klaipėdoj tų didmiesčių bjaurasties nėra. Pažiūrėkim, Jono kalnelį taip ir pertvarko- takai žvyruoti. Tik va važiuojamosios dangos tokios nenorėtųsi- ir neestetiška, ir nepraktiška- greičiai nedideli, bet dulka nemenkai.
Architektas gal laimėjo architektūrinį konkursą užstatymui aplink visą Jono kalną?
Tikrai, visi plotai Andrijauskui. Pirmyn.
Ir vėl nepakeičiamas Andrijauskas…
Keista, kad iki šiol šioje Tomo g. vietoje grindinys žvyruotas… Mieste tiek gausu projektų, tik su jų realizacija taip liūdna. Kad ir Jono kalnelio pertvarka- žadėjo iki šios vasaros pabaigos darbus baigt, butų neblogai, jog iki kitų Joninų darbus baigtų 🙂 O Tomas Erikui galėjo juk padėti, jog šioje „…AB Vilniaus metrologijos centras Klaipėdos regiono padalinys” vietoje linksnį derėtų ištaisyti, kaip ir čia „Paveldosaugininkų reikalavimu, prieš vykdant žemės kasimo darbus, sklypuose privalės būti atlikti detalieji archeologiniai tyrimai.” kablelį dar vieną „įkalčiau” 🙂
Jono kalnelio projektas projektu zemelapyje 2016-2020, kiek zinau dabar 2019 😉
Ezy, gal ir perskaičius ir suprast galėtum- etapai tai 2, 1-ąjį dar iki šių Joninių planavo baigt, vėliausiai- iki šios vasaros pabaigos 😉 Tikit? : 2-ajame poternos tvarkomos. Pažiūrėsim 🙂 O žemėlapy ir Bastionų tilto statyba kaip ir įpusėjusi 😀
Paryžiuje daugelyje vietų, pvz., prie Luvro, prie Versalio visas grindys – iš žvyro. Niekas nesipiktina – esą sveikiau, nei saulėje įkaitęs ir nuodingus garus skleidžiantis asfaltas.
Priminkit, kurioj vietoj prie Luvro žvyras? 🙂 Prie Versalio žvyras truputį kitoks- smulkesnis 🙂 O ir kalba neina apie asfaltą, juolab Senamiesty. Bet kaip atrodo dabar, ilgiau užsibūti nenuteikia 😉
Gramatines klaidas ir linksnius ištaisyk, Erikai 😉
Pranešk apie klaidas pasinaudodamas po straipsniu esančia atitinkama forma, Tomai, padėsi labiau nei rašydamas abstraktų komentarą 🙂
Atsiprašau, taip ir padarysiu.
Pagarbiai,
Spiglys