Svarbu, Verslas

Planai rezervuoti sklypą katilinei kelia ir nepasitenkinimą

Avatar

Martynas Vainorius
2019-08-16


Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” inicijuotas šalia Šiaurės prospekto esančios teritorijos detaliojo plano keitimas, kad būtų suformuotas žemės sklypas, kuriame esant poreikiui ateityje būtų galima statyti naują dujinę katilinę, nepatinka kai kuriems gyventojams.

Tačiau patys energetikai akcentuoja, kad artimiausių penkerių metų planuose tokio objekto nėra, galbūt tokios katilinės ir iš viso nereikės, tačiau sklypą esą būtų gerai suformuoti, kad atsiradus tokiam poreikiui nebūtų susidurta su reikiamos teritorijos stoka, nes laisvos žemės mieste nuolat mažėja.

Kai kurie miestiečiai šią krūmais ir medžiais apžėlusią teritoriją, esančią tarp geležinkelio sklypo ir garažų, regi kaip būsimą miesto centrą, o ne rezervinę vietą dujinei katilinei. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kur suplanavo?

Darant teritorijos detaliojo plano pakeitimus numatoma, kad tarp geležinkelių teritorijos ir garažų komplekso būtų suformuoti trys susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo objektų paskirties žemės sklypai, iš kurių viename esant poreikiui ir būtų statoma nauja dujinė iki 20 MW galios katilinė.

Trys sklypai, iš kurių bet kuriame galėtų būti statoma katilinė, plane apibraukti raudonai.

Dar 2014 m. AB „Klaipėdos energija“ užsakymu parengtoje žemės sklypo parinkimo šiaurinėje miesto dalyje galimybių studijoje buvo įvertinta, kad katilinės žemės sklypo plotas (neskaitant privažiavimo kelių) turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, privažiavimui prie sklypo turi būti įrengtas mažiausiai vienos judėjimo juostos privažiavimo kelias arba gatvė.

Trečiadienį miesto savivaldybėje vykusio detaliojo plano sprendinių viešojo svarstymo metu šias procedūras atliekančios bendrovės „Sweco Lietuva” atstovė Auksė Stanienė aiškino, kad jei būtų nutarta statyti tokią katilinę, pirmiausia būtų vykdoma atrankos procedūra, kuri ir parodytų, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Kokios reakcijos?

Pristatyme dalyvavęs bendrovės „Lamberta” kontrolinio akcijų paketo savininkas, buvęs jos direktorius Jonas Kondratas pareiškė, kad tokios katilinės iš viso nereikia.

„Šiandien mieste esančių šiluminių galių užteks dešimčiai metų į priekį. Vakaruose vystoma praktika, kad šilumos tiekėjas valdo tinklą, o šilumą gamina nepriklausomi šilumos gamintojai, ką šiandien Klaipėdoje ir turime. Su tokia katiline atsiranda dar vienas taršos šašas. Esami gamintojai pasikalbėjus praplėstų savo galią, o tokia katilinė bus statoma iš gyventojų pinigų, mums pakils šilumos kaina. O jei didins galias nepriklausomi šilumos gamintojai, tai šita kaina nekils. Esu buvęs šilumos tiekėjas ir gamintojas. Man tai primena komunizmą, nes aš energetikas nuo 80-ųjų. 20 megavatų – tai yra 20 milijonų. Kam to reikia, jei galima kreiptis į Vakarų medienos grupę, „E-energiją” padidinti savo galias. Penktadienį klausiau „E-energijos” savininko, sakė, be problemų gali padaryti, su jais tik reikia bendrauti. Du dujų, du elektros įvadus turės turėti tokia katilinė, bus ardamos miestas, visiems bus nepatogu”, – dėstė J. Kondratas.

Reaguodamas į tai „Klaipėdos energijos” veiklos aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys priminė, kad dabar esant šilumos poreikio pikui kartas nuo karto reikia jungti Danės gatvėje esančią katilinę, nes nepriklausomi šilumos gamintojai šiuo metu neturi reikiamų galių, „neužtikrina patikimumo, šilumos mobilumo”.  O vietos naujai katilinei buvo pradėta prieš penkerius metus ieškoti dėl to, kad miesto planuose yra uždaryti Danės gatvės katilinę ir įvykdyti šios teritorijos konversiją.

„Todėl ir buvo nuspręsta turėti tokį rezervinį sklypą pramoninėje zonoje, šalia geležinkelių, garažų. Dabar prijungėme Paupių katilinę, kurią svarstome padaryti kaip galimą pikinę, bus atliekami atitinkami bandymai. Tad bent jau artimiausius penketą metų tikrai neketiname statyti naujos katilinės. O gyvenimas parodys, ar nepriklausomi šilumos gamintojai vystysis. Kol kas niekas iš jų plėtros nežada. Ir tikrai dujinės katilinės megavatas nekainuoja milijoną. Tokia katilinė būtų automatizuota, be žmonių, čia būtų tik katilas, jokio vandens paruošimo”, – sakė E. Preibys.

Tuo metu praėjusios kadencijos Eglės seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė pareiškė, kad „ši teritorija ateityje bus miesto centras, reikės teritorijos gražiems namams”.

„Keista, kad tai nenumatyta. Kas mūsų vizijose buvo visiškai neatitinka jūsų suplanavimo. Kodėl netęsiame senųjų klaipėdiečių tradicijų? Šalia naujas prekybos centras, o čia bus bus kažkoks pramoninis rajonas miesto centre. Gyventojai yra prieš”, – teigė V. Jurgilevičienė.


2019-08-16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt