Vasaromis į pajūrį padirbėti traukia jaunimas iš visos Lietuvos. Šiltuoju metų sezonu jie dažniausiai įsidarbina kavinėse, restoranuose, baruose. Vasarai einant į pabaigą, pakalbinome keletą iš jų.

Vilnius – Klaipėda

Asmeninio archyvo nuotr.

Vilnietė studentė Armintė Globytė savo vasaros atostogas iškeitė į darbą Klaipėdoje. Į kitą Lietuvos kraštą ją atvedė draugės pasiūlymas kartu vykti į uostamiestį padirbėti, o ir kasdienė rutina Vilniuje jau buvo pabodusi. Susiradusi internete skelbimą dirbti padavėja „Bukowski“ bare, Armintė pradėjo planuoti savo darbingą vasarą.

Kadangi aptarnavimo srityje vilnietė mergina dirba jau ne pirmą kartą, didelių sunkumų šiame darbe nepatiria. Dirbti dažniausiai tenka nuo šešių iki devynių valandų per dieną, kartais užtrunka ir ilgiau. Tačiau kai patinka ne tik darbas ir kolektyvas, bet ir bendravimas su klientais, diena tikrai neprailgsta.

„Čia yra nemažai nuolatinių klientų, kurie jau tave atpažįsta. Labai smagu su jais pabendrauti. Kalbant apie linksmas situacijas, prisimenu, kaip su nuolatiniais klientais šokome pagal jų mėgstamiausią dainą. Kadangi jie buvo paskutiniai likę klientai, tai visas kolektyvas su jais bare ir dainavo“, – dalijasi įspūdžiais Armintė.

Žinoma, ne visada viskas būna kaip sviestu patepta. Armintė pripažįsta, kad tikrai nemalonu pamiršti atnešti gėrimą ar benešant jį išpilti. Tenka atsiprašyti, tačiau jos klientai dažniausiai nėra iš tų, kurių kaktoje iškart išryškėja pykčio raukšlė.

Kol kiti atostogauja, Armintei širdies neskauda. Ji dirbti Klaipėdoje pradėjo liepą ir čia planuoja likti iki pat rugsėjo. Vilnietė sako, kad pailsi ir pasidžiaugia vasara prie jūros laisvadieniais. Per šiuos nepilnus du mėnesius ji jau spėjo pamilti Klaipėdą ir planuoja ne kartą čia sugrįžti.

Ne staigmena, kad vasarą gyventi prie jūros nepigu. Armintei pasisekė – atvykusi į Klaipėdą kartu su drauge apsistojo šios senelių bute. Merginoms reikia mokėti tik už komunalinius mokesčius.

Vilnius – Nida

Asmeninio archyvo nuotr.

Patirtimi dalijasi dar viena vilnietė studentė Paulė Baziukaitė. Vasarą ji norėjo pagyventi Nidoje, tačiau tam reikėjo ir pinigų. Todėl „Facebook“ grupėje ji rado skelbimą apie siūlomą padavėjos darbą bare – restorane „Grill House‘as“ ir jau birželį mergina tapo šio kolektyvo dalimi.

Anksčiau Paulė nėra turėjusi vasaros darbo, tad tik pradėjus dirbti, įgūdžių tikrai trūko. Ne vieno tik pradėjusio dirbti patirtis rodo, kad pirmosios darbo dienos būna kaip krikštynos mokykloje – neramu ir nesmagu. Paulė šito irgi neišvengė – buvo „pakrikštyta“ per jubiliejinį festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“. Tąkart vilnietė sužinojo, kas yra didelis žmonių antplūdis, vadinamas „zavalu“, kai padavėjai jau ne eina, o bėga.

Nors švenčių ar didesnių renginių dienomis klientų darbe netrūko, tačiau, pasak Paulės, apžvelgiant visą vasarą, sezonas nebuvo labai pelningas. Be to, į taupyklę visų uždirbtų pinigų sudėti negalėjo. Per mėnesį 155 eurus sumokėdavo už gyvenimą viešbutyje „Jūratė“, kuriame apsigyveno darbdaviui parūpinus vietą. Taip pat nemažą dalį algos tekdavo skirti maistui, nes nei virtuvės, nei šaldytuvo, kur Paulė gyveno, nebuvo. Dėl šios priežasties mergina kartu su kambariokėmis dažniausiai valgydavo kavinėse.

Pradirbusi du mėnesius Paulė neišsigando nepatogumų, įgijo patirties darbe, susibendravo su kolektyvu ir ketina čia grįžti kitąmet ne tik dėl patikusio darbo, puikių kolegų, bet ir užgimusios meilės Nidai.

„Jau net širdį skauda, kai pagalvoju apie išvažiavimą“, – sako vilnietė Paulė.

Merginos pastebėjimu, Nida – neįprastas, kitoks kraštas. Kaip ji sako, jei pamesi piniginę, rasi ją kitą dieną ant suolelio. Taip nutiko jos pažįstamam. Dviračio, pasak Paulės, taip pat rakinti nebūtina, nebent labai toli planuojama eiti, tai kad pačiam būtų ramiau. Kuprinę laikyti prie savęs ir ją stebėti akimis merginai irgi neteko. Palikus daiktus, nebaisu paeiti tolėliau – grįžus juos tikrai rasi.

Apie naktinį gyvenimą Nidoje vilnietė prabilo juokaudama: „Čia jei eini naktį, tai nebent tik gyvūnų bijai, nes Vilniuje – tai žmonių.“

Mažeikiai – Palanga

Palangoje tarp gausos žmonių sukosi ir šiemet mokyklą baigęs Nojus Nabažas iš Mažeikių. Jis padavėju, kaip vilnietės merginos, nedirbo. Vaikinas iš „Facebook“ grupėje esančių įvairių pasiūlymų išsirinko vieną – nuomoti paspirtukus. Tai ir darė du mėnesius po dvylika valandų per dieną pagal tam tikrą grafiką. Nors darbas fiziškai nebuvo sunkus, tačiau Nojus pripažįsta, kad ilgos darbo valandos vis dėlto šiek tiek vargino.

Tai buvo pirmasis Nojaus vasaros darbas, kurį jis suderino su poilsiu ir pramogomis. Pasak jo, Palanga puikus miestas ir gyvenimui, ir atostogavimui, tik pastebi, kad J. Basanavičiaus gatvėje svarbu neišlaidauti.

Beveik apie pusę uždirbtų pinigų vaikinui teko išleisti. Su draugų kompanija nuomojosi dviejų kambarių butą, tad 100 eurų atitekdavo nuomai, kiti – maistui bei pramogoms. Likusius Nojus taupo naujam kompiuteriui.

Pasibaigus vasarai, merginos grįš į Vilnių toliau studijuoti, o štai Nojų vėjai nuneš į vakarus, toliau už pajūrį. Jis išvyks į Angliją dirbti, vėliau – galbūt pastudijuos užsienyje, bet visgi į Lietuvą grįžti gyventi kada nors ketina.