Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praneša apgailestaujanti, jog šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai protarpiais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos.
„Reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie taršią krovą, Uosto direkcija pabrėžia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe”, – rašoma išplatintame Uosto direkcijos pranešime.
Jame cituojamas direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė teigia apgailestaujantis, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai kartais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos.
„Pabrėžiame, kad Uosto direkcija nesiūlo gyventojams išsikelti toliau nuo uosto ar panašiai, priešingai – mūsų siekis yra, kad uostas neterštų ir nekeltų nepatogumų gyventojams, – teigia jis. – Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena”.
Skelbiama, jog tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.
„Mes siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir joms padėti. Tad matavimo įrenginių užfiksuota informacija yra dalijamasi su kontrolę vykdančiais aplinkosaugininkais, visuomenės sveikatos specialistais ir uosto žemės naudotojais. Sieksime artimiau bendradarbiauti ir su miesto savivaldybės aplinkosaugininkais. Vos prieš keletą savaičių sutarėme kartu su miesto savivaldybe, aplinkosaugininkais ir uosto naudotojais įkurti bendrą operatyvinę grupę taršos prevencijai“, – teigia V. Paukštė.
Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo/aptikimo detektorių.
Informuojama, jog per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.
Pranešama, jog ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso Interreg South Baltic 2014–2020 programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto dar dalyvauja Karlskronos ir Vismaro jūrų uostai.
„Uosto direkcija tikisi, kad įdiegus šias priemones bei dėl glaudesnio aplinkosaugininkų, Uosto direkcijos, miesto savivaldybės bei uosto naudotojų bendradarbiavimo gyvenimo kokybė šalia uosto gerės”, – sakoma pranešime.
Klasco privalo reaguoti….
Uostas pasiunte gyventojams „thoughts and prayers”
taigi straipsnis yra lrt (taškas) lt apie klausimus naujam susisiekimo ministrui ir ten rasite paties lrt atlikto tyrimo dėl klasco veiklos medžiagą . Šiandien per Panoramą rodys. Bus aiškiau kodėl apgailestauja ir kur kam kraustytis siūlė ar nesiūlė. Bet čia lyrika, gal netyčia išsprūdo valdininkui. Rimtas dalykas yra tai, kad yra uosto įstatymas, privalomas vykdymui ir jame aiškiai parašyta tai, kas parašyta – direkcija atsako už aplinkos apsaugą uosto teritorijoje, o ne renkasi kaip razinas iš pyrago kad už vandens taršą direkcija atsakingi, o už visą kitą taršą tai jau ne.
Summary: Uostas apgailestauja dėl retkarčiais patiriamo diskomforto.
Ar ne ciniškai skamba? Protarpiais patiriamas diskomfortas yra neveikiantis šviesoforas, o ne kancerogeninės dulkės į tavo lovą iš metų i metus.